Varliaakis BMW
2004 metais BMW pristatė pirmąjį kompaktišką BMW modelį su savitu kėbulo dizainu ir atskiru pavadinimu – tai pirmos serijos BMW E87. Automobilis pasirodė ištikrųjų geras – kompaktiškas, dinamiškas, gerai valdomas ir žinoma puikaus dizaino automobilis.
Tačiau 2011 metais atėjo laikas jį pakeisti ir buvo pristatytas antros kartos pirmukas. Šio automobilio kūrėjai nusprendė, kad mažasis BMW turi būti kitoks nei likę BMW automobiliai – mažiau „macho“ ir labiau priimtinas moteriškai auditorijai. Nes būtent į šią auditoriją ir buvo taikoma su kompaktišku ir praktišku hečbeku, kadangi sportiškumo mėgėjams tuo metu buvo pristatyti antros serijos BMW kupė ir kabrioleto modeliai.
Vedami tokios idėjos, BMW dizaineriai sukūrė žaismingą pirmos serijos „veiduką“ su dideliais apvalainais žibintais tiek priekyje, tiek gale. Tokia stiliaus filosofija naudojama daugelyje automobilių nutaikytų į moterišką auditoriją – prisiminkime MINI, „Fiat 500“ ar „Volkswagen Beetle“ automobilius. Na, „Fiat 500“ ir „Volkswagen Beetle“ atveju ši strategija suveikė gerai, tačiau visiškai neįsipaišė į „vyrišką“ BMW kompanijos filosofiją.
Strategija neįsipaišė ir į pačties automobilio dizainą – ko gero sutiksite, kad antros kartos pirmukas neatrodo taip šauniai kaip pirmosios. Tad nenuostabu, kad po keleto metų apvalaini priekiniai ir galiniai žibintai buvo pakeisti į aštresnio dizaino žibintus, labiau tinkančius BMW automobiliui. Nuo to laiko BMW kompanija daugiau neeksperimentavo bandydami sukurti BMW Beetle versiją. Šios kompanijos automobiliai mus visus tiek vyrus, tiek moteris kaip tik ir traukia savo sportišku brutualumu.
Kaip „Honda“ pasimetė tarp kelio ir takelio
„Honda automobilių dizaino koncepcija pastaruosius penkiolika metų išties liūdina. O juk Hondas mes taip mylime. Pažiūrėkime kokius nuostabaus dizaino ir techniškai pažangius automobilius 80-ais ir 90-ais metais gamino Honda kompanija: Civic, CRX, NSX, Accord, Integra, Prelude ir Legend. Visi jie buvo sportiški, dinamiški, vientiso dizaino stiliaus ir japoniškai žavūs.
Bet geri laikai negali tęstis visada. Ir štai po keleto itin sėkmingų ir nuoseklių dešimtmečių, Honda pradėjo gaminti automobilius, kurie vienas po kito neprisitaikė prie rinkos pokyčių“ – sako Nerijus Paketūras.
Pavyzdžiui 2004 metais buvo pristatyta „Honda Legend“ su aerodinamišku kėbulo dizainu. Ir nors automobilis buvo ir kokybiškas, ir prabangus, tačiau reprezentacinių automobilių dizaino tendencijos buvo priešingos. Tokios klasės automobiliai turėjo turėti stambių ir net kampuotų formų dizainą, kuris sufleruoja apie automobilio savininko statusą ir piniginės dydį. Tokie automobiliai buvo „Lexus LX,“ 7 serijos BMW ar „Audi A8“.
Kitas „Honda“ kompanijos prašovimas yra „Honda HR-V“ modelis, kuris buvo pristatytas 1998 metais – pačiu laiku kai tik užgimė kompaktiškų visureigių/krosoverių rinka. Tačiau 2005 metais automobilio gamyba buvo sustabdyta ir nebuvo pristatytas joks HR-V įpėdinis – kaip tik tada kai pasirodė rinką „susprogdinęs“ Nissan Qashqai modelis.
Nepasisekė Honda kompanijai ir su CR-Z modeliu, kuris turėjo prikelti kultinio „Honda CRX“ šlovę. Tačiau naujasis sportiškas hibridinę pavarą turintis „Honda“ mažylis pasirodė nei sportiškas, nei gerai valdomas, nei galingas, nei ekonomiškas. Net ir automobilių pramonėje pasitvirtina mums žinomos taisyklės – jei bandysi daryti viską, nieko tinkamai nepavyks padaryti.
Kadaise itin sėkmingas „Honda Accord“ modelis taip pat prarardo turėtą šlovę, bent jau Europos rinkoje. Iš esmės „Accord“ visada buvo labai neprastas automobilis, tačiau taip ir nerado savo vietos. Kaip prabangus vidutinio dydžio sedanas/universalas jis buvo per mažai prabangus, kaip biudžetinis – turėjo per daug stiprių konkurentų.
„Honda FR-V“ – vėlgi labai neblogas nedidelis vientūris su 3+3 sėdimom vietom. Tačiau ir šiuo atveju „Honda“ nepasimokė iš kitų klaidų.
Analogišką šešiavietį „Fiat Multipla“ vienatūrį prieš tai gamino italų kompanija ir didelio pasisekimo jie nesulaukė. Žinoma „Fiat Multipla“ turėjo ir kitų minusų, ne vien keistą 3+3 komponuotę... Ir visgi „Honda FR-V“ nesulaukė savo pasekėjo, nors kompaktiškus vienatūrius sėkmingai parduoda bene visi „Honda konkurentai“.
Prie šių serijinių automobilių nesėkmių būtina paminėti ir sportines „Honda“ kompanijos nesėkmes. Tai du visiškai nesavalaikiai „Honda“ kompanijos pasitraukimai iš automobilių sporto. Pirmasis – finansinės krizės akivaizdoje 2008 metų sprendimas parduoti „Honda F1“ komandą. Ją kartu su jau pradėtu kurti F1 bolidu ir finansiniu palaikymu iš Honda pusės itin palankiomis sąlygomis nusipirko Rossas Brawn‘as – tuo metu buvęs „Honda F1“ komandos vadovas ir tikėjęs perspektyviu bolidu. Rossas Brawnas nupirktą komandą pervadino savo vardu, sumontavo „Mercedes“ variklį ir jau sekančiais metais nesunkiai tapo čempionais tiek konstruktorių, tiek lenktynininkų įskaitoje. „Honda“ indėlis į šią pergalę žinoma buvo pamirštas.
Kitas pasitraukimas dar keistesnis. 2015 metais „Honda“ pagaliau grįžo į F1 čempionatą kaip variklių gamintojas. Turėjo du labai nesėkmingus metus su „McLaren“ komanda, po to trejetą nelengvų metų su „Red Bull“ ir „Toro Rosso“ komandomis. Ir kaip tik tada kai pagaliau pradėjo gerėti rezultatai t.y. 2020 metais paskelbė, kad vėl pasitraukia iš F1 čempionato ir atiduoda variklių teises Red Bull F1 komandai.
Nenuostabu – jau kitais metais „Red Bull“ komanda su „Honda“ varikliais tapo čempionais lenktynininkų įskaitoje. „Honda“ sukurtas variklis nuo to laiko vadinasi „Red Bull“ vardu – štai taip visas „know-how“ ir įdirbis buvo pusvelčiui atiduotas austrų gėrimų kompanijai.
Belieka tik tikėtis, kad ateinant elektromobilių erai, „Honda“ kompanija sugebės priimti tinkamus sprendimus ir prisitaikyti prie pokyčių bei išlikti pirkėjų akiratyje.
