Kadaise britų vaikai galėjo žaisti tokiomis sumažintų tikrų automobilių kopijomis. Jos buvo varomos elektrinių variklių, buvo lėtos ir pakankamai saugios. Tačiau nežinia kodėl 1934 metais konstruktorius Jackas Shillanas nusprendė į vieną tokį automobilį sumontuoti vidaus degimo variklį. Taip ir prasidėjo „Rytecraft Scootacar“ legenda.
Įgavęs 98 kubinių centimetrų variklį, kuris neišvystė nei vienos arklio galios, „Rytecraft Scootacar“ tapo tikru automobiliu. Tiksliau, mikroautomobiliu, tačiau galėjo išdidžiai nešioti valstybinius numerius ir būti važinėjamas keliais. Vieno cilindro variklis buvo paimtas iš Villers mopedo. Savaime aišku, žaislo konstrukcijos per daug tobulinti nebuvo įmanoma – toks nebuvo ir Scootacar tikslas, todėl šis mikroautomobilis yra tiesiog genialiai paprastas.
Scootacar turėjo vos vienos pavaros transmisiją ir automatinę sankabą (panaši ir šiandien naudojama ir kartuose). Automobilis buvo varomas galiniais ratais, o stabdomas – priekiniais. Viduje, aišku, nebuvo jokių patogumų – tik viena sėdynė, neproporcingai didelis vairas ir vienas pedalas. Nuspaudus pedalą automobilis greitėdavo, o jį atleidus – stabdydavo. Ši sistema buvo gana pavojinga, nes norint riedėti į priekį reikėjo nuolat laikyti nuspaustą akceleratorių. Aišku, gal tai ir nedidelė problema, kuomet maksimalus automobilio greitis siekia 25 km/val.
1939 metais pradėta gaminti patobulinta versija – ji, lyginant su pirmaisiais „Rytecraft Scootacar“, buvo labai prabangi. Atnaujintas automobilis turėjo 250 kubinių centimetrų variklį, trijų pavarų transmisiją, įprastą pedalų konfigūraciją ir elektrinius žibintus. Šiame modelyje jau tilpo du suaugę žmonės, tačiau maksimalus 65 km/val. greitis buvo pasiekiamas tik be keleivių.
Stebėtina, tačiau šie mikroautomobiliai nebuvo visai ignoruojami. Iki 1940 metų buvo pagaminta maždaug 1000 „Rytecraft Scootacar“ mašinų. Tarp jų buvo ir kelios sumažintų pikapų versijos, kurios įkvėpimo sėmėsi iš Vauxhall ir Chrysler sunkvežimių. Žmonėms labiau patiko greitesnė, didesnį variklį turinti versija, tačiau vienas nuotykių ieškotojas į kelionę aplink pasaulį leidosi su 98 kubinių centimetrų varikliu.
1966 metais Jimas Parkinsonas Rytecraft Scootacar automobiliu iškeliavo aplink pasaulį. Šis neįprastas nuotykis buvo detaliai aprašomas automobilių kultūros žurnaluose, nors daugelis Parkinsoną laikė pamišėliu. Mažas automobilis nebuvo nei saugus, nei patogus, bet 421 dieną trukusi kelionė, per kurią Parkinsonas ir Scootacar įveikė daugiau nei 24 tūkstančius kilometrų, baigėsi sėkmingai. Tiesa, šiandiena ją pakartoti būtų sunku.
„Rytecraft Scootacar“ pasižymėjo medine konstrukcija, o ir laikmečio sunkumai didelio šių mašinų skaičiaus išsaugoti neleido. Visgi mikroautomobilių muziejuose yra keli eksponatai, o keli restauruoti modeliai netgi važiuoja.
