„Bentley“ istorija skaičiuojama jau 100 metų – kompanija įkurta 1919 metų pradžioje. Tiesa, kompanija ne kartą buvo atsidūrusi ant bankroto slenksčio. 1931 metais „Rolls-Royce“ įsigijo „Bentley“, o 1980 metais kompanija perėjo į Vickers rankas. 1998-aisiais „Bentley“ buvo nupirkta Volkswagen grupės, kuriai britų markė priklauso iki šiol. Slenksčių neturėjo senieji „Bentley“ dar iki „Volkswagen“ atėjimo – paskutiniai tokią konstrukciją turintys modeliai gaminti devintajame dešimtmetyje.
Ką turime omenyje sakydami be slenksčių? Sėsdami į savo automobilį kojas turite perkelti per nedidelį slenkstį. Kitaip tariant, durelių apačia nėra lygi su automobilio grindimis. Tai – įprasta konstrukcija, kuria pasižymi daugelis šiuolaikinių automobilių. Taip yra todėl, kad sėdynes siekiama nuleisti žemiau, kad keleiviams būtų patogu, o svorio centras būtų pakankamai žemai. Tačiau durų rėmas turi būti labai stiprus, kad šoninio smūgio atveju durelės nebūtų įspraustos į vidų ir nesužalotų keleivių. Taigi, abejose automobilio platformos pusėse yra suformuojamos ilgos storos sijos, kurios konstrukcijai suteikia tvirtumo ir standumo, tačiau kartu tampa ir aukštais slenksčiais.
Priklausomai nuo automobilio tipo ir gamintojo pasirinktų sprendimų, tie slenksčiai gali būti siauresni ar platesni. Lengvi sportiniai automobiliai dažnai turi labai plačius ir aukštus slenksčius. Taip yra todėl, kad naudojamos silpnesnės, tačiau lengvesnės medžiagos. Tokia konstrukcija užtikrina automobilio standumą ir apsaugą avarijos metu.
Tuo tarpu devintojo ir dešimtojo dešimtmečių „Bentley“ automobiliai slenksčių beveik neturėjo apskritai. Automobilio grindys buvo beveik lygios su durelių apačia. Tai, beje, turėjo vieną didelį privalumą – buvo paprasčiau išvalyti salono grindis. Tačiau aukštesnė sėdėjimo padėtis paliko mažiau vietos galvai ir pakėlė svorio centrą. Šiais laikais senus automobilius bandantys žurnalistai taip pat sako, kad neįprasta konstrukcija trukdė susitapatinti su senaisiais „Bentley“ automobiliais – vairuotojas jautėsi tarsi atskirtas nuo kelio ir mašinos.
Tokia neįprasta konstrukcija, kuria „Bentley“ dalijosi su to meto „Rolls-Royce“ automobiliais, nebuvo silpnesnė – šoninės sijos iš tikrųjų buvo įprasto storio. Tiesiog grindys buvo montuojamos aukščiau nei įprasta. Priežastis – sudėtinga (ir senamadiška) stabdžių stiprintuvo sistema. Visi pagrindiniai stabdžių sistemos komponentai buvo įkurdinti tiesiai po salono grindimis. Taigi, grindys buvo montuojamos aukščiau – vienoje plokštumoje su šoninių sijų viršumi.
Tokį sprendimą padiktavo keli veiksniai. Inžinieriai norėjo stabdžių sistemą išlaikyti lengvai pasiekiamą. Kuomet pagrindinės jos dalys yra po automobilių, mašiną tereikia pakelti ant keltuvo, kad būtų galima patikrinti linijas ir cilindrus. Jei stabdžių stiprintuvas būtų įkurdintas variklio skyriuje, jį pasiekti būtų sunkiau. Kartu tai padėjo išlaikyti tvarką po variklio gaubtu – neestetiški komponentai buvo paslėpti po automobiliu.
Aukščiau sumontuotos grindys į saloną taip pat neįsileido tiek daug kelio triukšmo. Keleivių komfortas „Bentley“ kompanijai visada buvo svarbiausias, todėl visomis priemonėmis buvo siekiama išvengti nemalonių garsų automobilio salone.
Kompaniją perėmusi „Volkswagen“ grupė pakeitė „Bentley“ automobilių gamybos tvarką. Imta naudoti daugiau bendrų grupės komponentų, todėl automobilių grindys nusileido į įprastą vietą. Tiesa, ne visų – „Bentley Bentayga“ visureigio grindys taip pat yra aukščiau nei galėtų būti – po keleivio kojomis slepiasi ir automobilio akumuliatorius.