Įmonės automobilį vairavęs vyras nustėro: prie vairo 30 metų, o draudimo kaina – kaip „klevui“

Su 15min redakcija susisiekęs vyras pasakojo, kad vairuotojo pažymėjimą turi maždaug 30 metų, tiek pat ir aktyviai vairuoja. Pastarąjį dešimtmetį jam teko važinėtis įmonės automobiliu. Turėtą nuosavą, pasakojo jis, nusprendė perrašyti žmonos vardu, o pats kasdien naudojo skirtą darbovietės.

Praėjusių metų pabaigoje jis nusprendė ilgai naudotą automobilį iš įmonės perpirkti ir naudoti toliau. Visgi tada, kai prireikė automobilį apsidrausti, ištiko šokas.

„Kreipiausi į kelias draudimo bendroves ir gautų pasiūlymų kaina buvo maždaug nuo 270 eurų metams iki 600 eurų ir daugiau“, – stebėjosi vyras.

Pateikė naudojimosi sutartį

Valdemaras pasakojo, jog nusprendė kreiptis į pigiausią civilinės atsakomybės draudimo kainą pasiūliusią bendrovę „Ergo Lietuva“, pridėdamas paaiškinimą, naudoto automobilio nuomos sutartį ir kitus dokumentus. Jis neslėpė, kad per pastarąjį dešimtmetį turėjo kelis eismo įvykius, dalyje jų kaltininkas buvo jis, kituose – nukentėjo.

Civilinės atsakomybės draudimas sudaromas automobilio savininko vardu, todėl naudotojo drausmingumo istorija niekur neatsispindi.

„Drausmingumo duomenys tikrai yra ir juos galima patikrinti, tą patį nurodžiau ir draudimo bendrovei“, – kalbėjo pašnekovas.

Gautas atsakymas, prisipažino jis, nepradžiugino. Draudimo bendrovės pardavimų telefonu specialistės atsiųstame pasiūlyme – civilinės atsakomybės draudimas metams už 269,54 eurus.

„Tokį patį pasiūlymą gavau standartizuotame civilinės atsakomybės draudimą parduodančių brokerių interneto portale. Paprašiau pagrįsti, kuo remiantis buvo apskaičiuota tokia draudimo kaina, mat iš mano pateiktų dokumentų buvo akivaizdžiai matyti, jog visą laiką vairavau. Man buvo atsakyta, jog civilinės atsakomybės draudimas sudaromas automobilio savininko vardu, o aš buvau tik naudotojas, tad man drausmingumo istorija niekur neatsispindi“, – citavo iš draudimo bendrovės gautą laišką pašnekovas.

Remtis gali, bet neprivalo

Savo teises ginti nusprendęs Valdemaras kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT), tačiau čia sulaukė atsakymo, kad draudimo bendrovių priežiūrą vykdo Lietuvos bankas (LB), todėl į jį ir derėtų kreiptis. Savo klausimus šiai institucijai išsiuntęs Valdemaras atsakymo sulaukė, tačiau situacija aiškesnė netapo.

LB Priežiūros tarnybos teigimu, remiantis Europos Sąjungoje (ES) galiojančiomis direktyvomis, reikalauti, kad draudimo bendrovės iš anksto patvirtintų draudimo įmokų tarifus, negalima, o Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalis nurodo, kad draudimo įmokų dydžius nustato pats draudikas.

„Draudimo rizikos veiksnių nustatytas pirmiausia priklauso nuo prisiimamos rizikos profilio, kurį įvertina pati paslaugos teikėja – draudimo įmonė, – akcentuojama Priežiūros tarnybos atsakyme Valdemarui. – Papildomai pažymėtina, kad įprastai vertindamos riziką draudimo įmonės remiasi savo turimais duomenimis, o jei tam tikrų duomenų, pavyzdžiui, duomenų apie asmens vairavimo stažą, neturi, sprendimą priima pagal turimą informaciją.“

Nesutikdamas su pateikiamu vertinimu, 15min skaitytojas kreipėsi ir į Transporto priemonių draudikų biurą. Pastarasis taip pat akcentavo, kad prisiimamą riziką ir įmokos dydį nustato pati draudimo bendrovė, o tą darydama kiekvieną draudžiamąjį vertina individualiai, pagal savo nustatytas taisykles.

„Vertindami draudėjo riziką, draudikai gali, bet neprivalo naudotis mūsų biuro duomenų bazėje kaupiama informacija apie eismo įvykius, kuriuos per paskutinius 7-erius metus sukėlė draudėjo vardu registruotos transporto priemonės bei apie bendrą draudėjo vardu sudarytų draudimo sutarčių galiojimo laikotarpį“, – Valdemarui siųstame atsakyme el. paštu teigia biuro atstovai.

Žmonai – dukart pigiau

Valdemaras pasakojo, kad susidūręs su esama situacija nusprendė perregistruoti automobilį žmonos vardu. Pastarosios vairuotojo stažas beveik dešimtmečiu trumpesnis nei vyro, tačiau visą tą laiką, kol jis vairavo tarnybinį, darbovietės draudžiamą, automobilį, ši važinėjo jos vardu registruota transporto priemone ir draudė ją pati.

„Mano akimis žiūrint, pasirodė visiška nesąmonė drausti automobilį už tokią sumą. Priėmėme sprendimą registruoti jį žmonos vardu. Draudimas kainavo beveik perpus pigiau – apie 140 eurų“, – reziumavo vyras.

Į vairuotojo stažą atsižvelgia

Rimvydas Pocius, „Ergo“ Transporto priemonių draudimo skyriaus vadovas, 15min akcentavo, kad vertindama draudžiamojo riziką, draudimo bendrovė atsižvelgia į draudžiamo automobilio techninius duomenis, jį vairuojančio asmens riziką ir draudžiamųjų įvykių istoriją. Tais atvejais, kai važinėjama ne savo vardu registruotais automobiliais, draudimo bendrovė taiko neutralią draudimo istoriją ir vertina vairuotojų stažą.

Vairuotojo stažas – vienas svarbiausių kriterijų sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį.

„Taigi tokiems vairuotojams įsigijus nuosavą automobilį, rizika vertinama ir įmoka apskaičiuojama ne kaip pradedančiojo vairuotojo, o kaip tam tikrą patirtį turinčio kelių eismo dalyvio“, – aiškino R.Pocius pabrėžęs, jog specialiai pranešti draudikui apie tai, kad asmuo vairuoja įmonės automobilį, nereikia.

Anot jo, vairuotojo stažas – vienas svarbiausių kriterijų sudarant draudimo sutartį asmens vardu, o šis kriterijus vertinamas drauge su kitais, todėl kas kartą vairuotojui pateikiamas individualus draudimo pasiūlymas.

Kainodaros atskleisti neprivalo

Renata Kaškelytė, Draudimas.lt aptarnavimo skyriaus vadovė, 15min paaiškino, kad draudimo bendrovės privalomojo draudimo kainas apskaičiuoja pagal turimus algoritmus, kurie, pasak specialistės, yra konfidenciali informacija. Tai reiškia, kad draudimo bendrovė niekam neprivalo atskleisti, kuo remdamasi ji pateikia draudimo kainą.

„Iš patirties galime pasakyti, kad privalomojo draudimo kaina yra apskaičiuojama pagal tris stambius informacijos blokus“, – atskleidė R.Kaškelytė.

Anot jos, nors pateiktas sąrašas nėra baigtinis, iš jo matyti, kad yra aibė galimybių draudimo kainai apskaičiuoti, o pakeitus bent vieną iš kriterijų – galimas kitas sprendimas.

„Pavyzdžiui, vienam asmeniui nusipirkus 1998 m. „Audi 100“ draudimo kaina gali būti didesnė nei jam įsigijus 2005 m. „Opel Vectra“. Arba vienam asmeniui tos pačios „Audi 100“ draudimas gali būti pigesnis nei tą pačią transporto priemonę nusipirkusiam kitam asmeniui“, – galimybes vardijo R.Kaškelytė.

Anot Draudimas.lt specialistės, draudimo įmokos dydį lemia ir nuostolių atsiradimo dažnis bei vidutinis nuostolių dydis, nuo kurių priklauso draudimo įmokos dalis, skirta nuostoliams atlyginti. Į asmeniui tenkančią draudimo įmoką įskaičiuojamas ir svyravimams kompensuoti skirtas įmokos priedas, kurio dydis taip pat priklauso ir nuo transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo nuostolingumo praeityje bei ateities prognozių. Svarbi draudimo tarifų dalis yra gamybiniai kaštai. Paskutinė draudimo įmokos sudedamoji dalis yra pelno priedas.

Ką reiškia raidės D ir N?

R.Kaškelytė atskleidė, kad drausmingumo kategoriją draudimo bendrovės žymi raidėmis D ir N. Pastarąsias galima rasti draudimo dokumentuose.

Raidė D, anot specialistės, reiškia drausmingą vairuotoją. Šalia raidės nurodytas skaičius – nuo 1 iki 7 – atskleidžia tai, kiek metų iš eilės jis yra nepadaręs eismo įvykių ir nesukėlęs nuostolių.

„Šiuo atveju nulis, parašytas prie raidės D, gali reikšti asmenį, kuris neturi drausmingumo kategorijos“, – paaiškino R.Kaškelytė.

Raidė N dažniausiai reiškia nedrausmingą vairuotoją, kuris galėjo turėti eismo įvykių. Tiesa, skaičiai prie raidės N turi kitokią klasifikaciją: pavyzdžiui, N3 vienu atveju gali nurodyti, kiek eismo įvykių asmuo turėjo per metus, kitu atveju, kad asmuo turėjo po eismo įvykį trejus metus iš eilės.

„N6 ir N7 žymima didžiausia rizikos grupė, reiškianti vairavimą išgėrus ir dėl to sukėlus žalą asmenims ar jų turtui“, – pasakojo žinovė.