„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Iš kurių šalių atvežti naudoti automobiliai atrodo patikimesni: viena valstybe apsiriboti neverta

Net kas antras lietuvis, besirenkantis pirkti naudotą automobilį, prioritetą teiktų atvykusiems iš Vokietijos, rodo visuomenės nuomonės tyrimas. Nors ir ne paslaptis, kad automobiliai iš šios šalies nuo seno turi gerą reputaciją, tačiau automobilių pardavimo ekspertas Paulius Valiukėnas sako, jog ties viena šalimi apsiriboti nevertėtų ir nurodo priežastis, kodėl naudoti automobiliai iš kitų Europos valstybių yra verti dar didesnio pasitikėjimo, rašoma pranešime.
Panevėžio automobilių turguje
Panevėžio automobilių turguje / Tomo Markelevičiaus nuotr.

Sertifikuoto naudotų automobilių pardavėjo „Longo LT“ užsakymu atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, net 56 proc. Lietuvos piliečių, naudotą automobilį įsigyti norėtų iš Vokietijos, kai tuo tarpu vos 4 proc. respondentų dėmesį atkreiptų į esančius Nyderlandų rinkoje. Pasak „Longo LT“ vadovo P. Valiukėno, būtent automobilių iš pastarosios šalies nuvertinti nereikėtų, kadangi Nyderlanduose transporto priemonės gali pasigirti esančios vienos patikimiausių dėl kelių priežasčių.

Esminis aspektas – griežti reikalavimai

Pasak P. Valiukėno, Nyderlandai patikima naudotų automobilių šalimi pelnytai vadinama dėl itin svarbaus aspekto – dar nuo 1991 metų šalyje veikiančio griežto ridos registro. Ši sistema suteikia visą informaciją apie buvusius automobilio savininkus ir jo ridą, tad pirkėjas gali būti tikras, jog automobilio rida nebus pakeista transportavimo į Lietuvą ar kitą šalį metu.

„Kiekvienas automobilis Nyderlanduose taip pat turi specializuotą Nacionalinio automobilio paso (NAP) sertifikatą, kuriame nurodyta detali informacija apie transporto priemonę nuo jos pagaminimo: techninė būklė, ridos istorija bei savininkų skaičius.

NAP – tai pagrindinis, kokybės garantiją galintis užtikrinti dokumentas, kurį be išimties gali suteikti kiekvienas sertifikuotas automobilių pardavėjas ir čia, Lietuvoje, jei automobilis parvarytas iš tos šalies“, – aiškina automobilių pardavimo ekspertas ir priduria, jog pirkdamas automobilį be šio dokumento, klientas rizikuoja įsigyti transporto priemonę su galimai suklastota istorija.

P.Valiukėno teigimu, atsinaujinti transporto priemonę norintys asmenys dažnai domisi ir kitais aspektais, tokiais kaip klimatas, kuriame automobilis važinėjo ilgus metus.

„Nyderlanduose klimatas yra sąlyginai palankus – žiemos nebūna žvarbios, tad automobiliams šaltuoju sezonu natūrali žala, tokia kaip druskų sukeliama korozija, nebūdinga. Šis faktorius pirkėjui leidžia daryti išvadą, jog tokių automobilių kėbulo būklė yra kur kas geresnė ir mažiau pažeista, lyginant su kitomis užsienio šalimis, kur žiemomis vyrauja snygis“, – sako P.Valiukėnas.

Saugaus pirkimo garantija

Automobilių ekspertas pastebi, jog dažnas lietuvis, norintis atsinaujinti transporto priemonę, nevengia savarankiškai nuvykti į užsienio šalį arba neretai ją įsigyti gimtoje šalyje, tačiau parvarytą, kaip sakomą, „nuo tralo“. Tokioje situacijoje, anot P.Valiukėno, siekiant išvengti rizikos įsigyti vogtą arba areštuotą automobilį, yra svarbu ne tik reikalauti NAP sertifikato, bet ir nepraleisti progos transporto priemonę patikrinti oficialiuose registruose.

„Pirkėjai, nesinaudodami oficialiais registro duomenimis, gali patekti į itin keblias situacijas. Pasitaiko, jog užsienio šalių pardavėjai imasi ir apgaulingų bei tikrovės neatitinkančių įregistravimo būdų, lengvąjį automobilį prilyginant krovininei transporto priemonei. Tai gali gerokai apsunkinti tolesnę įsigyto automobilio eksploataciją“, – sako P.Valiukėnas.

Automobilių pardavimų ekspertas dėmesį atkreipia ir į tai, jog perkant naudotą transporto priemonę iš pavienių arba užsienyje esančių fizinių asmenų, svarbu pasidomėti ne tik kaip yra sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir kokia suma joje nurodoma.

„Pasitaiko atvejų, kuomet tiek Lietuvoje, tiek svečioje šalyje pirkimo-pardavimo sutartis yra sudaroma pagal kitų šalių reglamentus, nurodant ne realų pirkėją, bet užsienio pilietį. Tokiu atveju, sugedus automobiliui, pirkėjas nebetenka garantijos sulaukti pagalbos“, – akcentuoja P. Valiukėnas, pridurdamas apie sutartyje nurodomos sumos svarbą, mat įrašant mažesnę, nei iš tikrųjų yra perkamas automobilis, pirkėjui, vėliau nusprendusiam parduoti transporto priemonę, gali tekti susimokėti pelno mokestį.

Ekspertas pirkėjus, naudotą transporto priemonę perkančius iš užsienio šalių arba nesertifikuotų automobilių pardavėjų, įspėja būti atidžiais ir ragina apžiūrėti ne tik automobilio kosmetinę būklę, bet smulkiai išanalizuoti visą pirkimo-pardavimo procesą: būtina domėtis papildomais, galbūt užslėptais mokesčiais, atkreipti dėmesį į parduodamo automobilio padangų būklę, jų sezoniškumą, patikrinti ar yra visa komplektacija, kurią nurodo pardavėjas, taip pat ir tokius dalykus, kaip atsarginės dalys – ar yra atsarginis ratas, skubios medicinos pagalbos rinkinys, tempimo kilpa ir avarinis trikampis.

Tyrimą Baltijos šalyse atliko visuomenės nuomonės tyrimų agentūra „Norstat Latvia“, 2020 metų gruodžio 3–8 dienomis. Jo metu apklausta 710 vairuojančių 18–74 metų amžiaus gyventojų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs