Oslo gatvės atkarpa nuo vakarinio aplinkkelio iki Gariūnų tilto abiem kryptimis susiaurėja iki dviejų eismo juostų ir čia rytinio bei vakarinio piko metu nuolat susidaro spūstys. Labiausia vairuotojus piktina tai, kad vietos trečiai eismo juostai ant tilto ir Gariūnų gatvėje už tilto yra pakankamai (link Gariūnų ta juosta ir įrengta). Tad nutiesti juostas tereikėtų gana neilgoje atkarpoje.
Per rytinį piką – 5975 mašinos per valandą
Dar pernai lapkričio viduryje Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius 15min teigė, kad jau pavasarį bus imtasi šios probleminės sostinės vietos.
„Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu yra projektuojamos papildomos greitėjimo ir lėtėjimo eismo juostos abiem kryptimis Oslo gatvėje nuo vakarinio aplinkkelio iki Gariūnų gatvės, įrengiant papildomas juostas minėtoje atkarpoje. Tikimės, kad atsiradusios papildomos eismo juostos gerokai padidins transporto priemonių pralaidumą“, – tuomet sakė vicemeras.
Kaip nurodoma šio projekto galimybių studijos aiškinamajame rašte, šiuo metu Oslo g. atkarpa nuo Gariūnų tilto iki Erfurto g. yra 4 eismo juostų su skiriamąja juosta, tai greito eismo gatvė, kuria rytinio piko metu per valandą pravažiuoja apie 5975, o vakarinio piko metu – 4910 automobilių.
TAIP PAT SKAITYKITE: 15min eksperimentas: kaip apvažiuoti „butelio kaklelį“ Vilniaus aplinkkelyje?
„Atliktos Oslo gatvės nuo Gariūnų tilto iki Erfurto g. eismo modeliavimo studijos metu buvo identifikuota, kad gatvių tinkle egzistuoja tokios nepralaidžios vietos: rytinio piko metu – nuovaža nuo vakarinio aplinkkelio link Oslo g. Gariūnų kryptimi; Gariūnų tiltas Gariūnų kryptimi. O vakarinio piko metu tai yra nuovaža nuo Oslo g. link Erfurto g. Lazdynų kryptimi (posūkis į kairę link Erfurto g.); dešinioji Oslo gatvės eismo juosta, kuria transporto srautas nusuka link Lazdynų“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Išplatės iki 6 juostų
Siūloma eismo spūsčių problemą čia spręsti panaudojant Gariūnų tilto avarines eismo juostas normaliam transporto priemonių eismui, o tokiu būdu susidarytų galimybės per tiltą važiuoti ne 4-iomis, bet 6-iomis eismo juostomis nuo Dubliškių gatvės iki vakarinio aplinkkelio.
Taip pat Oslo gatvė vakarinio aplinkkelio kryptimi išplatėtų iki 4 eismo juostų, iš kurių dvi būtų nukreipiamos link Lazdynų tilto, likusios dvi – link Vakarinio aplinkkelio. Trečiasis pagerinimas – Oslo gatvę Gariūnų tilto kryptimi išplatinti iki 4 eismo juostų, kad Vakarinio aplinkkelio transporto srautas galėtų tiesiogiai įvažiuoti į Oslo gatvę.
Gariūnų tilto važiuojamosios dalies plotis tiek viena, tiek kita kryptimi yra apie 12,5 m. Oslo gatvės plotis yra nepastovus, vidutiniškai apie 9 m kiekviena kryptimi. Oslo gatvė šiuo metu neturi jokių šaligatvių ar pėsčiųjų/dviračių takų.
„Oslo g. rekonstrukcija numatoma atkarpoje tarp Gariūnų tilto ir Vakarinio aplinkkelio. Šioje atkarpoje atliekamas papildomų eismo juostų po 3,75 m pločio įrengimas su visomis apšvietimo atramų, santvarų, kelio ženklų bei inžinerinių tinklų, patenkančių į darbų zoną, rekonstrukcijomis arba iškėlimu. Atkarpoje nuo Gariūnų tilto iki Dubliškių gatvės atliekama tik kelio ženklų ir dangos ženklinimo pakeitimai atsižvelgiant į keičiamo eismo organizavimo sprendimus. Kartu projektuojami ir dviračių takai. (...) Orientacinis dviračių takų ilgis 600 m šiaurinėje dalyje ir 900 m pietinėje dalyje. Plotis – 3 m, danga raudono asfalto“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Bendras rekonstruojamos Oslo gatvės ilgis siekia apie 600 m Lazdynų kryptimi ir apie 650 m Gariūnų tilto kryptimi. Naujai statomų pėsčiųjų-dviračių takų ilgis 600–900 m, plotis – 3 m.
