Vis daugiau gamintojų siekia su elektromobiliais susijusių ambicingų tikslų, bet dalis dar susilaiko. Koks galėtų būti nespėsiančių į šį traukinį likimas ir kaip pramonę pakeistų nauji žaidėjai?
Modernaus elektromobilio evoliucija: nuo „GM EV1“ iki „Ford Mustang Mach-e“
Modernių elektromobilių istorijos pradžia galima laikyti „General Motors EV1“ modelio pasirodymą 1996 metais. Kadaise „EV1“ buvo ganėtinai pažangus elektromobilis, nes viena įkrova galėjo įveikti apie 100 kilometrų, o naujesnė versija – beveik 170.
2003 metais rinkoje pasirodė „Tesla“, po metų šios įmonės kelrodžiu tapęs Elonas Muskas iš karto deklaravo tikslą tapti išskirtinai elektros energija varomų automobilių gamintoju ir technologijų kūrėju. Kaip ši idėja pasitikta rinkos senbuvių?
„Daugelis sukiojo pirštą prie smilkinio ir atvirai sakė, kad nieko nebus, bet matome, koks šis gamintojas yra dabar. Pirmas „Tesla“ modelis „Roadster“ pasirodė prieš penkiolika metų, tai buvo sunkus projektas su daugybe išbandymų, bet per santykinai trumpą laiką tapo stipriausiu rinkos dalyviu. Taip, šis gamintojas vis dar yra atspirties taškas, bet ir kiti nestovi vietoje. „Mercedes-Benz“ jau turi kelis elektra varomus automobilius, „Volkswagen“ – ne vieną modelį ir jų bus dar daugiau, „Hyundai“ ir „Kia“ nesnaudžia, kaip ir daugybė kitų“, – pastebi specializuoto elektromobilių salono „e-DOW“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius.
Elektromobilių rinkoje atsiranda vis daugiau naujų modelių, kurie technologiškai gali lygiuotis į „Tesla“. Pavyzdžiui, naujausias „Ford“ elektromobilis „Mustang Mach-e“ gali būti varomas visais arba tik galiniais ratais pagal versiją, jo galingumas siekia 260–480 arklio galių, o viena įkrova įveikiamas atstumas – 340–500 kilometrų (pagal EPA). Tiesioginis konkurentas „Tesla Model Y“ yra panašių duomenų, todėl šiuo požiūriu automobiliai yra tame pačiame lygmenyje.
Kad „Tesla“ tikrai nebėra vienvaldis rinkos lyderis, įrodo ir „Mustang Mach-e“ pelnyti apdovanojimai. Šis elektromobilis yra geriausias Šiaurės Amerikos SUV modelis, „Green Car Journal“ jam suteikė „Metų žaliausio automobilio“ titulą, o „The Car Connection“ pripažino geriausiu elektra varomu automobiliu, kurį galima įsigyti 2021 metais.
Augant konkurencijai nauji gamintojai gali pakeisti senus
Ekspertai mano, kad kai kuriems gamintojams elektrifikacija gali tapti naujų rinkų galimybe, o kitiems teks ieškoti nišų. Pasak elektromobilių entuziasto ir tinklaraščio „100procentuelektrinis.lt“ kūrėjo Dainiaus Jako, senieji gamintojai netrukus pajus stiprų Kinijos alsavimą į nugarą.
„Važinėdamas Europos keliuose pastebiu be galo daug „Tesla“ elektromobilių. Manau, kad šis gamintojas yra pabėgęs toli į priekį ir daugeliui reikėtų ne vytis jį, o koncentruotis į artėjančią konkurenciją iš Kinijos. Šioje šalyje – daug ypač greitai progresuojančių gamintojų, pamažu ateinančių į Senąjį žemyną. Konkurencingos technologijos, gera kokybė ir patraukli kaina gali būti rimtas iššūkis, kurį įveiks ne visi“, – svarsto D. Jakas.
Jis priduria, kad jei Europoje kai kurie gamintojai iš žemėlapio ir išnyks, nes nepajėgs elektrifikuotis, toliau galės veikti kitose rinkose.
„Nespėsiantys į šį traukinį, manau, nepražus. Pavyzdžiui, Europoje ne itin populiarus gamintojas „Suzuki“ užima didelę Azijos rinkos dalį ir toliau ten sėkmingai veiks. „Honda“ turi didelę JAV rinkos dalį. Nereikia pamiršti Indijos, Rusijos ir kitų didelių rinkų, kuriose ir toliau bus galima sėkmingai konkuruoti siūlant vidaus degimo varikliais varomus modelius“, – prognozuoja D. Jakas.
L. Boguševičius pažymi, kad šiandien visa automobilių pramonė išgyvena perversmą, kokio nebuvo per daugiau nei šimto metų istoriją. Ir būtent elektrifikacija davė ypač didelį impulsą.
„Nauji gamintojai gali tapti labai rimtais rinkos žaidėjais, nes elektromobilių koncepcija leidžia pradėti nuo balto lapo. Seniems tradiciniams gamintojams ne viskas prarasta. Nemanau, kad, pavyzdžiui, „Suzuki“, neturi elektromobilių brėžinių, tiesiog laukia tinkamo laiko. Kol kas jie gyvena iš to, ką uždirba parduodami modelius su vidaus degimo varikliais, o į elektromobilių rinką dar neskuba, nes būtų per brangūs“, – įžvalgomis dalijasi L. Boguševičius.
Ko reikia vartotojui
Gamintojai stengiasi prisitaikyti prie specifinių skirtingų rinkų poreikių. Europoje dominuoja kompaktiški ir vidutinio dydžio SUV modeliai, todėl čia gamintojai orientuojasi į tokius elektromobilius.
Pavyzdžiui, „Renault“ neseniai pristatė penktos kartos kompaktišką hečbeką „Megane“, varomą tik elektra. Sportiško charakterio, naujausias saugumo technologijas turintis SUV „Mustang Mach-e“ taip pat sulaukia daug Europos vairuotojų dėmesio. Ir tai ne pabaiga, nes „Ford“ jau paskelbė, kad iki 2025 metų į elektrifikaciją investuos 22 milijardus JAV dolerių.
Atrodo, pasikeitimų neišvengs ir 40 metų perkamiausias Šiaurės Amerikos automobilis „Ford F-150“. 2020 metais parduota daugiau nei 780 tūkst. šio modelio pikapų, todėl gamintojas turi atsižvelgti į vairuotojų poreikius ir prisitaikyti prie aplinkosaugos reikalavimų.
Tad „Ford“ jau pristatė pažangų tik elektra varomą „F-150 Lightning“ modelį, kuris viena įkrova galės įveikti 370–480 kilometrų (pagal EPA). Kadangi turės atlikti sunkias užduotis, pikapo sukimo momentas bus daugiau nei 1000 Nm. Tai reiškia, kad neprarandamos stipriosios modelio savybės, o elektros pavara gali suteikti daugiau galimybių ir patirčių.
Kitas žingsnis – savavaldžiai automobiliai
Evoliucionuoja ne tik automobilių pramonės elektrifikacija, bet ir kitos technologijos, ypač savavaldės sistemos. Būtent jos gali tapti dar vienu lūžio tašku artimiausiu metu.
„Ford“ šiuo metu bendradarbiauja su vienu pažangiausių savavaldžių technologijų kūrėjų „Argo AI“ ir kartu su pavėžėjimo platforma „Lyft“ tikisi jau 2022 metais pirmi pasaulyje pasiūlyti bepilotę pavėžėjimo paslaugą. Šios technologijos taip pat pasitarnautų prekių ir siuntų pristatymo sektoriui.
„Pirmieji rinkoje pasiūlysiantys savavaldį automobilį taps šios srities pionieriais. Naujausios tendencijos rodo, kad jauni žmonės vis mažiau kreipia dėmesį į markę, domisi technologijomis, patogumu ir kaina. Todėl galima prognozuoti, kad ateityje būtent tai bus svarbiausi kriterijai“, – pastebi D. Jakas.
Savavaldės technologijos iš tikrųjų masina vairuotojus, nes vairavimo laiką jos leidžia skirti, pavyzdžiui, darbui. O kad jaunoji karta nenori vairuoti, rodo ir tyrimai. Pasak Mičigano universiteto Transporto tyrimų instituto duomenų, 2014 metais tik ketvirtadalis JAV gyvenančių 16-mečių turėjo teisę vairuoti, o 1983 metais tokių buvo pusė.
