Jau pirmuosius masinės gamybos hibridinius modelius kūrę inžinieriai žinojo, kad kintamosios srovės elektros variklis gali lengvai veikti ir kaip generatorius. Taigi nemaža stabdymo metu išsiskiriančios kinetinės energijos dalis gali būti panaudota baterijai įkrauti. Įprastuose automobiliuose energija, išsiskirianti stabdant, buvo nurašoma į nuostolius, o elektromobiliuose ji padeda prailginti nuvažiuojamą atstumą.
Naujos kartos regeneracinio stabdymo sistemos taip pat tapo išmanios. Pavyzdžiui, „Kia“ elektromobiliuose pritaikyta keturių pasirenkamų intensyvumo režimų regeneracinio stabdymo technologija.
Itin patogus mieste yra vadinamasis „vieno pedalo režimas“. Jį pasirinkus naujajame „Kia e-Niro“, užtenka nukelti koją nuo akceleratoriaus paminos ir elektromobilis pradės pats stabdyti. Tai leidžia neįsikišus vairuotojui bet kokioje situacijoje regeneruoti didžiausią kiekį energijos.
Režimo intensyvumas – pagal poreikius
Jei yra galimybė rinktis, tinklalapio „100procentuelektrinis.lt“ autorius Dainius Jakas iš automobilio su vidaus degimo varikliu į elektromobilį persėdusiems vairuotojams iš pradžių pataria naudoti švelniausią regeneracinio stabdymo režimą. Anot pašnekovo, toks švelnus įrangos veikimas labai primins važiavimą įprastu automobilius įjungus laisvą pavarą. Ilgainiui, įpratus prie technologijos, pasirinkimas priklausys nuo vairavimo poreikių.
„Vieni žmonės tiesiog įpranta prie to stabdymo, kuris juntamas atleidus akceleratorių. Aš esu vienas iš jų – visuomet renkuosi maksimalaus intensyvumo regeneracinį stabdymą, o jei kokiame elektromobilyje tokios galimybės nėra, man to itin trūksta. Tačiau kitiems nelabai patinka, kai automobilis staigiai stabdomas varikliu“, – komentuoja elektromobilių ekspertas.
D. Jakas pastebi, jog regeneracinio stabdymo galimybes vertinantys elektromobilių entuziastai yra pasiskirstę į dvi stovyklas. Vieni sako, kad efektyviausia tai daryti pasirinkus mažiausią stabdymo intensyvumą, o kiti – didžiausią.
Kaip paaiškino Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorius Donatas Kriaučiūnas, regeneracinio stabdymo metu sukauptas energijos kiekis priklauso nuo stabdymo jėgos pasiskirstymo tarp generatoriaus režimu veikiančio elektros variklio ir automobilio stabdžių.
„Avarinėje situacijoje sukaupiamas mažiausias kiekis energijos, nes stabdoma automobilio stabdžiais. O iš dalies nuspaudus pedalą stabdoma elektros varikliu. Kai kuriais atvejais panaudojama iki 80 proc. kinetinės energijos, o darbiniai stabdžiai pasitelkiami tik norint visiškai sustoti“, – dėstė mokslininkas.
Itin gerai veikia su greičio palaikymo sistema
Norintiems maksimaliai išnaudoti regeneraciją D. Kriaučiūnas pataria stengtis stabdyti iš dalies nuspaudus stabdžių pedalą ir apskritai vengti staigaus stabdymo. Mokslininko tvirtinimu, baterijos įkrovimo intensyvumas priklauso nuo kinetinės energijos kiekio, t. y. nuo lėtėjimo dinamikos ir laiko, kurį ta energija sunaudoja regeneraciniam stabdymui, kitaip tariant, lėtėjimo trukmės. Energijos perdavimo galimybėms įtakos taip pat turi ir pačios baterijos parametrai.
D. Jakas pats maksimaliai išnaudoja šiuolaikines prisitaikančias pastovaus greičio palaikymo sistemas. Jos praverčia tiek mieste, tiek užmiestyje važiuojant „Kia“ ar kitų gamintojų elektromobiliu, nes kartu su pastovaus greičio palaikymo sistema veikianti energijos kaupimo technologija stabdymo jėgą pasirenka pagal priekyje važiuojančios transporto priemonės greitį.
„Greičio palaikymo sistemą įsijungiu net ir tuo atveju, jei ruožas vos ilgesnis nei keli šimtai metrų. Tuomet man net nėra prasmės persijungti į švelniausią regeneracinio stabdymo režimą, nes jei priekyje yra automobilis, prisitaikanti greičio palaikymo sistema automatiškai pristabdys“, – komentuoja pašnekovas.
D. Kriaučiūno teigimu, regeneracinį stabdymą puikiai galima išnaudoti tiek pasitelkiant pagalbines sistemas, tiek turint gerus vairavimo įgūdžius. Anot jo, abu variantai tinkami ir pasirinkimas priklauso nuo situacijos.
Išnaudodamas įkalnes ir nuokalnes, patyręs vairuotojas gali pasiekti mažiausias įmanomas energijos sąnaudas, tačiau tai atitraukia jo dėmesį. Tai ypač juntama monotoniškuose ruožuose, kur pranašesnės nepavargstančios technologijos.
„Važiuojant lygiu keliu, kurio aplinka nekinta, pastovaus greičio palaikymo sistema tiksliai išlaiko norimą greitį, todėl išvengiama nereikalingo pagreitėjimo, galinčio išpūsti elektros energijos sąnaudas“, – konstatuoja mokslininkas.
Stabdžiai naudojami mažiau, bet vis tiek reikalingi
Svarstantiems, kokį regeneracinio stabdymo režimą pasirinkti, D. Jakas pataria spręsti pagal tai, ar vairuotojui patogu. Jei intensyvus stabdymas atleidus akceleratorių trikdo, geriau pereiti prie mažesnio intensyvumo.
Ir priešingai, jei vairuojant toks valdymas tinka, galima pasirinkti ir intensyvesnį stabdymą. Įpratusiems maksimaliai išnaudoti šią technologiją, standartiniai stabdžiai ne itin reikalingi.
„Vairuojant elektromobilį, įprasti stabdžiai nedaug naudojami. Kai kurie gamintojai gale netgi sumontuoja būgninius stabdžius, tačiau tai daro ne todėl, jog tai geriausia konstrukcija. Tokį sprendimą skatina faktas, kad juos paprasčiau prižiūrėti mažiau naudojant. Nenaudojami diskiniai stabdžiai paprasčiausiai ima rūdyti“, – dėsto elektromobilių ekspertas.
Pasak D. Kriaučiūno, elektromobiliams įprastos stabdžių sistemos su diskais ir trinkelėmis vis dar reikalingos norint visiškai sustoti, taip pat – avarinėse situacijose. Visgi jis patvirtina, kad automobiliuose su elektros pavaromis įprasti stabdžių sistemos elementai dyla gerokai menkiau.
D. Jakas pastebi, jog modeliuose, kuriuose įrengta keturių intensyvumo lygių regeneracinio stabdymo sistema, nuoseklus šių režimų keitimas gali pakeisti įprastą valdymą spaudžiant stabdžių pedalą. Tai itin patogu vairuojant tokius elektromobilius kaip „Kia e-Niro“, kuriuose tam skirtos prie vairo įrengtos svirtelės.
„Įprastai galima važiuoti pasirinkus mažiausią lygį, tačiau, tarkime, artėjant prie sankryžos, lėtėti naudojant prie vairo įrengtas svirteles. Tai toks pat stabdymas, tačiau jis valdomas ne įprastu pedalu, o kontroliuojant energijos regeneracijos intensyvumą. Vis dėlto, sakyčiau, kol kas nėra daug meistriškai tai daryti galinčių vairuotojų“, – reziumuoja ekspertas.
