Nors daugelis mašinų turi įprastas į priekį atsidarančias dureles, automobilių pasaulyje egzistuoja daugybė labai įdomių mechanizmų, o šioje straipsnių serijoje žvilgtelsime į tris iš jų.
Kodėl didelių „Lamborghini“ superautomobilių durelės atsidaro į viršų? Kokiame automobilyje buvo pirmą kartą sumontuotos „gullwing“ tipo durelės? Kaip atrodo „drugelio sparnų“ tipo durelės ir kokiuose automobiliuose jos montuojamos? Viskas bus aprašyta šioje straipsnių serijoje. Sužinosite apie kiekvieno durelių mechanizmo istoriją, įdomiausius juos naudojančius automobilius, privalumus bei trūkumus. Pirmasis serijos straipsnis yra apie garsiąsias „Lamborghini“ dureles.
„Lamborghini“ dureles pažįstate visi, bet kaip jos atsirado?
Į viršų atsidarančios durelės, kokias matome „Lamborghini Aventador“, jau yra tapusios išskirtiniu šios markės ženklu. Jos atrodo tikrai ypatingai, todėl jas dažnai kopijuoja savo automobilius modifikuojantys entuziastai. Internete nesunku aptikti ir įvairių mažų hečbekų su taip atsidarančiomis durelėmis, ir sportinių, ir net limuzinų klasės automobilių. Regis, jau vien šios durelės gali transformuoti įprastą automobilį į egzotišką superautomobilį. Bet kada ir kas jas sugalvojo?
Į viršų atsidarančios durelės su vyriu priekyje lietuviškai dažnai vadinamos „žirklinėmis“ (ang. „Scissor door“), nors ir „Lamborghini“ vardas prie jų klijuojamas labai dažnai. Visgi, iš tikrųjų pirmą kartą pasaulis jas išvydo 1968 metais, kai buvo pristatytas „Alfa Romeo Carabo“ koncepcinis superautomobilis. Atrodė jis tikrai neprastai, o ir varomas buvo gana mažu, dviejų litrų V8 varikliu. Galite įsivaizduoti, kokį garsą skleidė šis agregatas. Visgi, automobilis niekada neperėjo į serijinės gamybos stadiją – „Alfa Romeo“ tuo metu dėmesį skyrė kiek kitokiems automobiliams. Kita vertus, vienas dizaino elementas buvo labai svarbus.
„Alfa Romeo Carabo“ jau turėjo į viršų vertikaliai atsidarančias dureles. Įdomu tai, kad automobilio kūrėjas Marcello Gandini jas sugalvojo dėl praktinių priežasčių. Šis koncepcinis superautomobilis turėjo neįtikėtinai mažą galinį stiklą, per kurį buvo beveik neįmanoma gerai apsižvalgyti. Tai garsusis automobilių dizaineris išsprendė sukurdamas „žirklines“ dureles. Jos leido vairuotojui persisverti per slenkstį ir matyti, kur automobilis važiuoja atbulas. Nors „Carabo“ automobiliui likimas nebuvo palankus, Marcello Gandini šias dureles įsiminė ir vėliau jas panaudojo dar kartą.
„Lamborghini Countach“ tapo pirmuoju serijinės gamybos automobiliu, naudojančiu „žirklines“ dureles. Jos buvo panaudotos dėl dviejų priežasčių. Pirma, „Lamborghini“ ir pats Marcello Gandini norėjo, kad automobilis visus priblokštų savo išvaizda. „Countach“ turėjo būti ypatingas ne tik savo dinaminėmis charakteristikomis, bet ir dizainu, todėl jam buvo skirtas didžiulis dėmesys. Be jokios abejonės, šis tikslas buvo įgyvendintas, nes automobilis iš karto tapo visų berniukų svajone. Prie to iš dalies prisidėjo ir durelės.
Antroji priežastis, žinoma, išliko praktine. „Countach“ taip pat turėjo itin mažą galinį stiklą, kurio dalį dengė variklio gaubtas. Kai kurios „Countach“ versijos praktiškai neturėjo jokio matomumo per galinį stiklą. Todėl vairuotojas, norintis tvarkingai pasistatyti savo superautomobilį, turėjo atsidaryti dureles ir atsisėsti ant plataus slenksčio. Taip, sėdėdamas lauke, jis galėjo puikiai matyti, kur važiuoja. Ir šiais laikais tai yra vienas iš didžiausių į viršų vertikaliai atsidarančių durelių privalumų.
Šios durelės iš karto tapo automobilių pasaulio klasika. Dažnai tokio tipo durelės vadinamos „Lamborghini“ durelėmis, nes jos tarsi suaugo su šia marke. Po „Countach“ jas naudojo ir „Diablo“, ir „Murciélago“, ir „Aventador“, ir keletas riboto tiražo modelių. Galima neabejoti, kad jas išvysime ir naujame superautomobilyje, kuris kada nors pakeis „Aventador“. Tiesa, mažesni „Lamborghini“ automobiliai „žirklinių“ durelių neturi. „Urraco“, „Jalpa“, „Gallardo“ ir „Huracán“ durelės turėjo įprastą atidarymo mechanizmą. Kita vertus, ypatingos „Lamborghini“ durelės taip pakerėjo automobilių entuziastus, kad jas pradėjo naudoti ir kitos kompanijos.
Ne „Lamborghini“ automobiliai su „Lamborghini“ durelėmis
Nors „Lamborghini Countach“ dizaino prasme ir taip buvo ypatingas automobilis, durelės tapo vienu iš pagrindinių jo elementų. Didžiulės automobilių entuziastų simpatijos ir durelių praktiškumas paskatino ir kitus gamintojus pabandyti jas pritaikyti savo superautomobiliuose. Keletą įdomesnių pavyzdžių verta paminėti ir šiame straipsnyje.
„Countach“ buvo pradėtas gaminti 1974 metais ir, galima sakyti, iš karto tapo klasikiniu automobiliu. Visgi, egzistuoja ir keli kiti ypatingi superautomobiliai su „žirklinėmis“ durelėmis. Pavyzdžiui, „Bugatti EB 110“, gamintas 1991–1995 metais. Šis automobilis savo laiku nebuvo tinkamai įvertintas vien todėl, kad tuo pat metu buvo gaminamas ir „McLaren F1“. Kita vertus, „Bugatti EB 110“ modelių buvo pagaminta šiek tiek daugiau.
„Bugatti EB 110“ buvo gaminamas Italijoje ir buvo pavadintas legendinio Ettore Bugatti garbei. Automobilis buvo neįtikėtinai greitas – V12 3,5 litrų variklis su keturiomis turbinomis per šešių pavarų mechaninę transmisiją suko visus keturis ratus. Todėl 552 AG (412 kW) išvystantis automobilis iki 100 km/h įsibėgėjo per vos 3,2 sekundės ir galėjo pasiekti net 343 km/h greitį. „Bugatti EB 110“ savo laiku buvo neįtikėtinai pažangus technologijų prasme. Automobilių žurnalistai dažnai kritikuodavo tik automobilio išvaizdą. Superautomobilis turėjo „žirklines“ dureles, tačiau neatrodė labai elegantiškas ar toks agresyvus kaip kiti tuo metu gaminti greiti automobiliai. 1995 metais kompanija bankrutavo.
Kaip ir „Lamborghini“ garsėja savo durelėmis, taip ir „Koenigsegg“ turi, kuo pasigirti. Tam tikra prasme Švedijos automobilių gamintojo durelės taip pat yra „žirklinės“ – atsidaro vertikaliai į viršų. Tačiau „Lamborghini“ durelių vyriai yra gana paprasti – durelės juda vienoje plokštumoje ir kyla aukštai virš automobilio kėbulo. O „Koenigsegg“ durelės tuo pat metu juda ir į išorę, ir į viršų, o durelių priekis nusileidžia arti žemės. Mechanizmas yra itin sudėtingas, turi ir pliusų, ir minusų.
Kuomet „Koenigsegg“ pradėjo naudoti tokias dureles, automobilio keleiviams reikėjo patiems dureles pastumti į išorę, o tada į viršų. Dabar visą šį darbą atlieka mechanizmas, todėl dureles atidaryti ir uždaryti galima vienu judesiu. Tačiau priekinis atidarytų durelių kampas nusileidžia labai žemai ir atsiranda kiek toliau nuo automobilio, todėl jį nesunku atremti į, pavyzdžiui, šaligatvio bortelį. Kita vertus, „Koenigsegg“ durelės nekyla labai aukštai virš automobilio viršaus, priešingai nei „Lamborghini“ atveju, todėl jas galima atidaryti ir garaže su itin žemomis lubomis. „Koenigsegg“ savo durelių net nevadina „žirklinėmis“, nes mechanizmas yra kur kas sudėtingesnis ir visiškai unikalus – rinkoje nėra jokios kitos automobilių markės, kuri tokias dureles naudotų.
„Žirklines“ dureles naudoja ir maži automobilių gamintojai. Pavyzdžiui, Nyderlanduose veikiantis „Spyker“. Ši markė pasižymi tuo, kad jos automobiliai yra itin greiti, bet kuriami ne rekordams laužyti. Todėl „Spyker“ automobilių interjeras yra itin aukštos kokybės, o ir važiuoklė yra sureguliuota taip, kad keleiviams būtų patogu ilgose kelionėse. „Žirklinės“ durelės puikiai tinka prie automobilio išvaizdos ir suteikia dar daugiau išskirtinumo.
Šiame sąraše būtina paminėti ir „Arrinera Hussarya“ koncepcinį automobilį. Iš karto reikia pasakyti, kad serijinės gamybos automobilis „žirklinių“ durelių neturės. Dienos šviesą išvydo gausybė automobilių koncepcijų su „žirklinėmis“ durelėmis, tačiau tik „Arrinera Hussarya“ verta paminėti, nes tai – pirmasis lenkiškas superautomobilis. Tiesa, jo gamyba dar nėra pradėta – kompanija kol kas gamina tik lenktyninius automobilius. Tačiau teigiama, kad jau visai greitai automobilių entuziastai galės įsigyti ir gatvėms skirtą „Hussarya“. Tuomet apie jį pakalbėsime plačiau.
Manote, kad „žirklinės“ durelės tinka tik superautomobiliams? Ne visai taip. Vienas iš linksmiausių pavyzdžių – „Renault Twizy“. Tai – mažytis miesto elektromobilis. Iš esmės, „Twizy“ pagal dokumentus net nėra automobilis, tačiau turi „žirklines“ dureles.
„Žirklinių“ durelių privalumai ir trūkumai
Nors, kaip jau minėta, šios durelės buvo sugalvotos tam, kad automobiliu būtų įmanoma lengviau manevruoti važiuojant atbulam, šiais laikais „žirklinės“ durelės montuojamos tik dėl stiliaus. Šiuolaikinės technologijos jau leidžia variklius sumontuoti gerokai žemiau, jiems nebereikia karbiuratorių, todėl matomumas pro galinį stiklą nebėra toks prastas. Kita vertus, „žirklinės“ durelės turi ir kitų privalumų.
Pavyzdžiui, galima be problemų važinėti atidarytomis durelėmis. Jos neišsikiša už automobilio pločio (arba išsikiša labai mažai). Tai praverčia dalyvaujant įvairiuose renginiuose. Klasikinių „Lamborghini“ suvažiavimuose ir šventėse automobiliai dažnai pro žmonių minias važiuoja pakeltomis durelėmis – taip salone yra vėsiau ir galima pabendrauti su markės gerbėjais. „Žirklines“ dureles galima atidaryti ir ankštoje erdvėje, jei kitas automobilis stovi labai arti arba garažas yra gana siauras. Galiausiai, dureles galima drąsiau atidaryti ir stovint kamštyje arba pasistačius kelkraštyje – mažesnė tikimybė, kad į jas atsitrenks dviratininkas ar kitas eismo dalyvis.
Tiesa, nors durelės puikiai veikia siaurame garaže, žemos lubos joms yra tikra kliūtis. Kita vertus, superautomobiliai įprastai yra gana žemi, todėl ir aukštai kylančios durelės neturėtų kliudyti daugelio garažų lubų. Aišku, „Koeniggseg“ automobilių savininkams apie garažo lubų aukštį galvoti apskritai nereikia.
Teigiama, kad įprastiems kasdieniams automobiliams „žirklinės“ durelės paprasčiausiai netiktų dėl praktiškumo, ne tik dėl kainos – į automobilį su įprastomis durelėmis yra kur kas lengviau įlipti. Galiausiai, jei automobilis su „žirklinėmis“ durelėmis per autoįvykį apsiverstų, iš jo išlipti gali būti gerokai sunkiau, nes durelės neatsidarytų. Tiesa, šiais laikais automobilių gamintojai apie tai pagalvoja ir yra suradę įvairių technologinių sprendimų, kurie palengvina avarinį išlipimą iš apsivertusio automobilio.
„Lamborghini“ durelės yra mėgstamos dėl jų stiliaus ir išskirtinumo. Jos yra ypatingos ir paliko gilų pėdsaką automobilių kultūros istorijoje. Galima neabejoti, kad, nepaisant jų praktiškumo trūkumo, didesnės kainos ir saugumo problemų, jos bus montuojamos dar ne viename superautomobilyje. Bet superautomobiliuose montuojamos ir kitokios įdomios durelės. Pavyzdžiui, „gullwing“ durelės, kurios bus aprašytos kitame serijos straipsnyje.