Kaip skelbia tiltą statanti įmonė AB „Kauno tiltai“, įpusėta atliekant metalinės perdangos stūmimo darbus – iš suplanuotų 2 425 tonų jau suvirinta ir bus užtraukta 1200 tonų sverianti konstrukcijos dalis. Ir visa tai – per 3 mėnesius.
Taip pat baigiamos įrengti tilto atramos, pradėta darbuotis ir prie viaduko – gręžiami poliai, bus betonuojami pamatai.
Iš viso tilto statybai prireiks 42 sekcijų, sveriančių po 60 tonų. Sekcijos gaminamos Lenkijos mieste Gdynėje, o atvežtos virinamos tilto statybų vietoje. Prie virinimo pluša 20 darbininkų, iš viso statybvietėje jų – apie 70, paskirstytų į dvi pamainas.
Šių konstrukcijų, kurių viena atsieina apie 200–300 tūkst. eurų, gaminimo, atvežimo į Lietuvą ir suvirinimo procesas užtrunka apie mėnesį. Tuomet vykdomas „užstūmimas“ virš upės, trunkantis vos 2 dienas. Spalio 8–9 dienų „stūmimas“ – jau antrasis, prieš mėnesį vykdytas pirmasis etapas. Numatyti dar du – iki metų pabaigos, naujojo tilto metalinė perdanga jau turėtų sujungti du Neries krantus.
„Įpusėjome statybas. Šiuo metu vykdomas vienas iš pagrindinių proceso etapų. Svarbiausia – tilto polių, pamatų įrengimas. Tai jau yra atlikta. Tuomet laukia konstrukcijų „užstūmimas“. Įrengti keturi tarpatramiai (taip pat dvi papildomos atramos – krantuose): ant jų ir bus užstumtos sijos. Ilgiausias atstumas tarp atramų – 84 metrai.
Suvežus metalo sekcijas, jos suvirinamos tarpusavyje (tai užtrunka apie 1,5 mėnesio) ir vykdomas „užtraukimas“. Dabar per dvi dienas „užtrauksime“ 110 metrų tilto. Iš viso numatyti keturi tokie etapai, šis – antrasis. Paskutinis bus labai trumpas“, – 15min „užstūmimo“ procesą paaiškino „Kauno tiltų“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.
Paprašytas paaiškinti, kaip vyksta tilto konstrukcijų virš upės „užtraukimas“, pašnekovas pirmiausiai ėmė pasakoti apie domkratus bei hidraulines stotis.
AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius: „Per dvi dienas „užtrauksime“ 110 metrų tilto.“
„Duodamas slėgis, domkratas 300 tonų jėga traukia temples, esančias po tiltu. Pabaigoje yra rėmas, į kurį konstrukcijos įsirėmusios. Taip lyg ir vykdomas „stūmimas“ iš galo. Tarp metalų konstrukcijų ir šliaužto yra dedamos tefloninės plokštelės. Taip padidinamas slydimo paviršius, tiltas gražiai važiuoja. Priekyje konstrukcijų įrengtas avanbekas, „nosimi“ vadinamas. Kai tiltas priartėja iki upės vidurio, ta „nosis“ remiasi į kitą atramą, todėl tilto galas nesminga žemyn. Pabaigoje „nosis“ bus pašalinta, ji atlieka tik pagalbinį vaidmenį“, – paaiškino A.Rusevičius.
Anot jo, šis metodas dažniausiai naudojamas statant metalinius tiltus. Taip statytas ir Kauno Panemunės tiltas, tiltas per Nevėžį, važiuojant link Raudondvario.
Paklaustas, kas sudėtingiausia statant tokio tipo statinį, pašnekovas patikino, kad ilgiausiai užtrunka metalinių konstrukcijų gamyba ir sekcijų suvirinimas. Tai labai imlus ir atsakingas darbas: kiekviena siūlė suvirinama ir tikrinama.
Baigus „užtempimą“, bus betonuojamas viršus. Ant metalinių konstrukcijų nuguls 35 centimetrų storio betono plokštės, hidroizoliacija bei 10 centimetrų asfalto. Iš viso statant tiltą žadama sunaudoti apie 4 tūkst. kubų betono.
Pastačius tiltą, vairuotojai važiuos trimis naujomis eismo juostomis. Projektą planuojama baigti 2021 metų rudenį.
Vėliau žadama skelbti naujus viešuosius konkursus: bus griaunamas vidurinis keturių juostų automagistralės tiltas ir statomas naujas, galiausiai bus remontuojamas kraštinis tiltas.
Visą projektą, kuris apima naujo tilto per Nerį, viaduko per Jonavos gatvę bei dešinėje magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda pusėje numatyto jungiamojo kelio statybą, pagal sutartį numatoma pabaigti iki 2021 m. rugsėjo mėn.
Įgyvendinus visą Islandijos plento projektą, bus atskirti tranzitinio ir vietinio eismo srautai: atitvarais atskirtos 4 vidurinės juostos bus skirtos tranzitiniam eismui, jose didžiausias leistinas greitis bus padidintas iki 110 km/val., o šoninės 4 eismo juostos (po dvi iš kiekvienos pusės) atliks jungiamųjų kelių vietiniam eismui paskirtį.
Projektas įgyvendinamas pagal Kelių direkcijos ir AB „Kauno tiltai“ sutartį „Dėl valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 99,29 iki 100,47 km rekonstravimo projekto įgyvendinimo“.
