Modifikuotus, žemintus, su plačiais ratais automobilius daug kartų mieste matęs lenktynininkas pasakojo, kad pravažiuodamas pro tokį automobilį visuomet susimąstydavo, kodėl žmonės juos modifikuoja ir kaip su jais važinėja. Tačiau šis iššūkis padėjo surasti atsakymus į ne vieną anksčiau kilusį klausimą.
Pasivažinėjęs tokiu automobiliu V.Žala teigė supratęs, kad pagrindinis modifikavimo tikslas – estetika. Nors praktiškumo įžvelgti nepavyko, sportininkas pripažino, kad vos pažvelgus į automobilį, galima pamatyti, kiek daug darbo, laiko, pastangų ir lėšų savininkas atidavė vardan rezultato. O rezultatas, anot ralisto, tikrai traukia akį.
Vos išvažiavęs į Vilniaus gatves, sportininkas atviravo, kad įvertinęs tai, jog svarbiausi transporto priemonės agregatai, įskaitant karterį – labai žemai, tokio automobilio vairavimą iškart prilygino važiavimui Dakaro trasomis.
„Važiavimas tokiu automobiliu man primena Dakarą – reikia pastebėti ir numatyti visas kliūtis. Ralyje mes važiuojame dideliu automobiliu ir žiūrime į dideles kliūtis, tačiau čia, važiuojant su itin žemu automobiliu, reikia atkreipti dėmesį į smulkiausius kelio nelygumus: šulinio dangtį, pakilimą, gulintį policininką, užvažiavimą į kiemą ir tokias, atrodo, nedideles kliūtis į kurias šiaip niekada nežiūrime kaip į trikdį pravažiavimui. Važiuojant tokiu automobiliu, kelionė tampa tikru iššūkiu“, – po pasivažinėjimo pasakojo V.Žala.
Dar viena pamoka, kurią išmoko automobilių sporto profesionalas, kad automobilio pakaba nebūtinai turi būti fiksuota. Mat „Subaru WRX STI“, kurį teko vairuoti iššūkio metu, turi pakabą su oro pagalvėmis, tad automobilio aukštį nesunkiai galima valdyti vos kelių mygtukų paspaudimu.
Pats lenktynininkas sako, kad savęs menininkų kastai nepriskiria. Jam automobilis turi būti praktiškas, skirtas važinėti kasdien, todėl pats automobilio modifikuoti nesiimtų.
„Šie automobiliai – tam tikras meno kūrinys skirtas pasigrožėjimui“, – atviravo lenktynininkas.
