Dabar organizacijos, siekiančios pereiti prie klimatui visiškai neutralios veiklos, gali remtis ne abstrakčiomis gairėmis, o mokslininkų tiksliai suformuluota metodika.
Norint aiškiau iliustruoti šią transformaciją, geru pavyzdžiu gali būti prestižinių automobilių gamintojų „Jaguar Land Rover“ kelias. Bendrovės viešai pristatytoje strategijoje „Reimagine“ numatyta, kad iki 2039-ųjų visoje produktų gamybos, operacijų valdymo ir tiekimo grandinėje bus eliminuota visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija. Kokius žingsnius reikia žengti, norint pasiekti tokius ambicingus tikslus?
Nulinės emisijos standartas
2015 metais įkurta koalicija – Mokslu grįstų tikslų iniciatyva (MPTi, angl. Science Based Targets initiative) – padeda organizacijoms tiksliai suformuluoti emisijos mažinimo tikslus, kad jie atitiktų vieno svarbiausių klimato kaitos gairių – vadinamojo Paryžiaus susitarimo – nuostatas. 2021 metais įvairių socialiai atsakingų pasaulinių organizacijų, kaip antai Pasaulio išteklių instituto ar Pasaulio gamtos fondo, specialistai kartu pateikė pirmąjį nulinės emisijos standartą.
Organizacijoms buvo pristatyta sistema ir įrankiai, leisiantys siekti moksliniais tyrimais pagrįstų taršos ribojimo tikslų, kad būtų išsaugotas iki 1,5 laipsnio pagal Celsijų pasaulinės temperatūros augimas, palyginti su priešindustriniu laikotarpiu.
Iniciatyvos organizatoriai taip pat nustatė, kad, transformuojant įmonių veiklą į klimatui neutralią, pirmiausia reikia susidėlioti trumpalaikius tikslus ir numatyti skirtingų dujų išmetalų palaipsninius ribojimus bei kompensavimo mechanizmus.
Ši detalė ypač svarbi, nes viešai paplitusi mintis, kad organizacijų ekologiniai tikslai apsiriboja tik anglies dvideginio išmetimo užkardymu ir kompensavimu. Iš tiesų ji apima ir daugiau angliavandenilių, taip pat ir metano, azoto oksido bei kitų medžiagų išlakų ribojimą.
Pagrindiniai klausimai
Suomijoje įsikūrusios organizacijos „Compensate“, vienijančios klimato kaitos ekspertus, verslo lyderius ir nepriklausomus mokslininkus, rekomendacijomis, nulinės emisijos siekiančioms įmonėms visų pirma reikia atsakyti į keletą pagrindinių klausimų: kaip apsibrėžti skaičiavimų laikotarpį, kieno emisiją skaičiuoti, kaip nustatyti, kuriems išmetalams teikti prioritetą, kokie galimi išlakų kompensavimo būdai ir kaip užtikrinti jų efektyvumą?
Apsibrėžiant laikotarpį, MPTi rengėjai visų pirma rekomenduoja įvertinti, ar užfiksuoti skirtingi duomenys apie dujų emisiją yra tikslūs ir patikrinami. Tuomet atskaitos metais turėtų būti parenkami niekuo neišskirtiniai, tipiški bendrovės veiklos metai išskiriamų šiltnamio efektą keliančių dujų aspektu.
Vertinant šią datą svarbu suprasti, kad iš esmės tai yra atskaitos taškas ambicingiems tikslams suformuoti. Ir tai negali būti anksčiau nei 2015 metai.
Bendrovėms taip pat primygtinai siūloma nusistatyti ne tik ilgalaikius, bet ir trumpalaikius tikslus. Jeigu siekiama nulinės emisijos 2050 metais, tuomet iki 2030 metų emisiją reikėtų sumažinti, tarkime, 50 proc. Atskaitos tašku abiem atvejais turėtų būti ta pati data.
Pavyzdžiui, iki 2030-ųjų „Jaguar Land Rover“ 46 proc., palyginti su 2019-aisiais, sumažins tiesioginę šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją automobilių gamyboje ir bendrovės veikloje.
Įmonė taip pat įsipareigojo sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių išmetamų dujų kiekį, tenkantį vienai transporto priemonei, vidutiniškai 54 proc. visoje gamybos grandinėje ir 60 proc. automobilio naudojimo laikotarpiu. Šiuos skaičius bendrovė nustatė glaudžiai bendradarbiaudama su MPTi.
Skaičiuoja ne tik anglies dvideginį
Remiantis MPTi, nulinės emisijos siekiančios įmonėms nevalia apsiriboti tik anglies dvideginiu. Jos turi skaičiuoti Kioto protokole numatytų šešių šiltnamio efektą keliančių dujų statistiką. Tai yra anglies dvideginis (CO2), metanas (CH4), azoto oksidas (N2O), hidrofluorovandeniliai (HFCs), perfluorovandeniliai (PCFs) ir sieros heksafluoridas (SF6). Papildomai turėtų būti įtraukiama ir azoto trifluorido (NF3) apskaita.
Taip pat svarbu numatyti, kokios veiklos emisija skaičiuojama, ir atitinkamai taikyti tikslus. Štai pirmai, lengviausiai kontroliuojamai apimčiai priskirtini tiesiogiai bendrovės valdomų ar prižiūrimų šaltinių išmetami teršalai – pavyzdžiui, kalbant apie automobilių gamintojus, tai galėtų būti jų sukuriamos transporto priemonės ir jas tiekiančios gamyklos emisija.
Antrojoje apimtyje skaičiuojama netiesioginė emisija, kurią lemia perkama energija. Tarkime, vėjui pučiant ar deginant dujas sukurtos elektros energijos emisija gerokai skirsis.
Trečioji apimtis numato visą likusią netiesioginę emisiją, kuri gali atsirasti organizacijų vertės grandinėje. Tai gali apimti ir detalių bei paslaugų tiekėjų veiklą. Pavyzdžiui, „Jaguar Land Rover“ pakvietė pagrindinius savo tiekėjus – gamintojus, paslaugų ir logistikos teikėjus – siekti tų pačių 2030-ųjų klimato kaitos tikslų.
Britų automobilių gamintojas paprašė daugiau nei penkių tūkstančių įmonių nustatyti savo dekarbonizacijos gaires, skaidriai apie tai informuoti, teikti ataskaitas ir bendradarbiauti su savo tiekimo grandine, kad ir joje būtų analogiškai sumažinti išmetalai.
MPTi nariai taip pat konstatuoja, kad absoliučiai visos CO₂ emisijos panaikinti neįmanoma, todėl dalis turi būti paprasčiausiai kompensuojama klimatui palankia veikla. Tai gali būti tiek miškų atsodinimas, tiek anglies junginius veiksmingai eliminuojančios kitos augalijos veisimas.
Milijardinės investicijos
Bendrovė „Jaguar Land Rover“ šiai veiklos transformacijai kasmet numačiusi skirti maždaug 2,9 mlrd. eurų. Į šią sumą įtrauktos ir elektrifikacijos technologijos, vandenilio kuro elementų tobulinimas bei naujų automobilio valdymo technologijų diegimas, kurioms kelią atveria naujos kartos transportas.
Nulinės emisijos bus siekiama itin plačiai – dar nuo projektavimo ir medžiagų parinkimo stadijos. Atitinkamos taisyklės bus taikomos visose gamybos operacijose, tiekimo grandinėje, be to, įmonė kuria vadinamąją baterijų strategiją ir diegia žiedinės ekonomikos procesus, kad automobilio eksploatacija nuo jo gimimo brėžiniuose iki pat jo gyvavimo pabaigos liktų neutrali klimatui.
