Plečiantis naujoms technologijoms ir vis stiprėjant ekonominiams saitams, pasaulis sumažėjo – dabar net ir smulkios firmos gali nusisamdyti specialistą iš kito žemės krašto, kuris tą patį darbą atliks pigiau. Taip pat ir didieji rinkos žaidėjai – neretai automobilių gamintojai turi net kelias gamyklas, tad skirtingoms rinkoms skirti modeliai nuo konvejerio nurieda skirtinguose žemynuose.
Tokių prekių ženklų sąsaja su jų kilmės šalimi dažnai tėra simbolinė, tačiau yra ir tokių įmonių, kurios vis dar didžiąją dalį savo procesų atlieka ten, kur viskas ir prasidėjo.
Tik tai, kas jau patikrinta
Štai, tarkime, ikoniškąjį „Volkswagen Golf“ galima pamatyti kone viso pasaulio gatvėse, bet Europoje važinėjantys golfai greičiausiai nuriedėjo nuo Vokietijos konvejerio, o parduodami Jungtinėse Valstijose – pagaminti Meksikoje. Tiesa, tai veikiau taisyklė nei išimtis – vargu ar įmanoma rasti didžiųjų gamintojų, kurie geba visus savo procesus išlaikyti vienoje valstybėje.
Vienas iš pavyzdžių, kai gamintojas vis dar gali būti vadinamas savo šalies atstovu, yra „Mazda“, Japonijoje gaminanti ne tik didžiąją dalį automobilių, bet ir daugumą jų komponentų. Tekančios Saulės šalis pasižymi itin stipriomis tradicijomis visose gyvenimo srityse, o žurnalistas ir automobilių apžvalgininkas Egidijus Babelis sako, kad čia pagamintos transporto priemonės dėl tam tikrų savybių susilaukia lojalių klientų visame pasaulyje.
„Japoniški automobiliai nuo vakarietiškų neretai gali atsilikti technologijomis ar inovacijomis, nes vakariečiai nori labai nustebinti savo klientus didžiausiais ekranais, geriausiomis multimedijomis, mažiausiais ir daugiausia galios išvystančiais varikliais ar vairavimą perimančia elektronika. Tikėtina, jog japonai šiais klausimais ilgiau užtrunka todėl, kad jų inžinieriai technologijas ilgai testuoja ir į gamybą paleidžia tik tuomet, kai jos nė kiek nebestebina.
Tik japoniškuose automobiliuose viskas veikia. Nestringa. Yra nemažai paprastų vartotojų, kuriems tai aktualu. Be to, japoniški gaminiai racionaliai įkainoti“, – komentuoja E. Babelis ir priduria, kad jo paties kieme šiuo metu stovi net du japoniški modeliai, kurių vienas skaičiuoja ketvirtą šimtą tūkstančių kilometrų ir nežada sustoti.
Apie tą pačią tendenciją užsiminė ir bene ryškiausias automobilių apžvalgininkas – Jeremy Clarksonas. Kalbėdamas apie naujausios kartos legendinę „Mazda MX-5“, jis pareiškė: „Taigi, taip, iš esmės nieko nekeisdama ir vengdama naujausių sudėtingiausių elektronikos tendencijų, „Mazda“ vėl sukūrė penkių žvaigždučių perlą.“
Laikosi savo filosofijos
E. Babelis taip pat neslepia, jog pasaulyje, kur automobiliai tampa vis panašesni vieni į kitus, japonų gamintojai dar sugeba nustebinti.
„Mazda“ yra gana nedidelis, beveik nišinis gamintojas, ir jie daug ką daro kitaip. Kai kiti elektrifikuojasi ar bent jau mažina savo variklių darbo tūrius, jie pristato 3,3 litro 6 cilindrų dyzelinį motorą. Kai visi gamintojai optimizuoja savo kaštus vienodindami modelius, darydami juos ant paprastesnių platformų, jie kuria naują modelį galiniais varančiaisiais ratais.
Praneša, kad sugrąžins rotorinį variklį. Aišku, tikėtina, kaip elektromobilio įkroviklį, bet vis vien laikosi to, kuo jie sudomino žmoniją. Po perkūnais, jie dar atmosferinius variklius siūlo Europoje. Nežinau kito gamintojo, kuris siūlytų atmosferinius variklius. Aišku, kitokius, vėlgi su savomis „Skyactive X“ technologijomis. Bet jie išties įdomūs. Kitokie“, – vertina žurnalistas, pridurdamas, kad geriausias būdas perprasti savitą gamintojo filosofiją – išbandyti dominantį modelį kelyje.
Nors daugelis automobilių entuziastų norėtų, kad būtų kitaip, elektrifikacija paliečia vis daugiau modelių. Neseniai vykusiame „Goodwood Festival of Speed“ renginyje buvo pristatytas paskutinis vidaus degimo varikliu varomas „Lotus“ modelis, taip pat debiutavo pirmas visiškai elektrinis „Rolls-Royce“.
Tad, kalbant apie kasdien keliuose regimus automobilius, išvengti elektrifikacijos tiesiog neįmanoma. Vienintelis klausimas – kokiu keliu pasuks gamintojai?
Gilios tradicijos globaliame pasaulyje
Kaip žinoma, nuo konvejerio vos nuriedėjęs automobilis jau yra palikęs savo anglies dvideginio pėdsaką pasaulyje – vien logistikos keliai, reikalingi visiems komponentams atsirasti vienoje vietoje, sudaro nemenką dalį kenksmingų dujų išlakų. Taip pat komponentų gabenimas iš kito pasaulio krašto išpučia prekės kainą galutiniam vartotojui. Čia ir vėl galima grįžti prie globalizacijos temos – nors efektyvios logistikos grandinės gamintojams leidžia naudotis visais planetos resursais, bendradarbiavimas su vietiniais tiekėjais dažnai lemia geresnius rezultatus.
Štai ir minėta „Mazda“ toliau pristato vis naujus vidaus degimo variklius, taip pat ruošiasi ir elektrifikacijai, o visai neseniai paskelbė, jog pradėjo derybas dėl vidutinio ar net ilgalaikio laikotarpio baterijų tiekimo su taip pat Japonijoje įsikūrusia bendrove „Panasonic Energy“. Ši įmonė buvo viena iš ličio jonų baterijų automobiliams pradininkių ir, pasak jos vadovo, bendras darbas su automobilių gamintoju bus didelis žingsnis pirmyn.
Taigi, ar tikrai šiandien vis dar taip svarbu, kokioje šalyje pagamintas vienas ar kitas produktas? Vieno atsakymo į šį klausimą turbūt negali būti, tačiau net ir globalizacijos apimtame pasaulyje tradicijos dažnai tampa dar didesne vertybe.
Nors daugelis šalių išmoko daryti puikius laikrodžius, šveicariški vis dar vertinami labiausiai, o jeigu kostiumas pasiūtas Italijoje, jį dėvintis asmuo nosį gali iškelti aukščiau už kitus. Lygiai tas pats ir su automobiliais – dažnai šalis, kurioje jis gaminamas, gali būti ne tokia svarbi, tačiau yra atvejų, kai kilmės šalis ir gamintojo filosofija reiškia tradicijų laikymąsi. O tradicijos, savo ruožtu, reiškia aukštą kokybę ir išlaikytas vertybes.
