Žinoma, yra ir gerų žinių. „Subaru Impreza WRX STI“, kad ir kokia bebūtų jo išvaizda, vis tiek išlieka geras automobilis, o „Nissan GT-R“ yra šiuolaikinių technologijų viršukalnė. Nepaisant to, kad kai kurie „ekspertai“ automobilių žurnalistai bei „Porsche“ darbuotojai tikina, kad GT-R „trūksta sielos“. „Nissan“ taip pat turi gana smagiai atrodantį ir riedantį kupė – 370Z.
Tačiau buvo laikas, kai kiekvienas Japonijos automobilių gamintojas turėjo po automobilį, kurio plakatą ant sienos mielu noru kabinosi vaikai. Su žodžiu „kiekvienas“ nėra persūdoma – išimtį galima daryti nebent „Suzuki“, kurie visas jėgas skyrė neaiškios konstrukcijos visureigių konstravimui. Šis laikotarpis – paskutinio praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžia, maždaug dvidešimt metų atgal. Tada visi japoniški automobiliai turėjo vieną taisyklę – visi išvystė apie 280 AG (dėl Japonijoje galiojusio galios apribojimo). Jie taip pat svėrė nedaug, neturėjo elektroninių pagalbinių sistemų, paprastai turėjo kupė kėbulą bei buvo varomi galiniais ratais.
 |
| Wikipedia.org nuotr./„Acura NSX“ |
Turbūt įsimintiniausias dešimtojo dešimtmečio sportiškas automobilis – „Honda NSX“. Šešių cilindrų variklį viduryje turėjęs NSX buvo vienintelis „Honda“ bandymas žengti į sportiškų automobilių aikštelę. Ir jis buvo itin sėkmingas – tobulas NSX valdymas, subalansuota galia buvo ir yra giriami viso pasaulio žurnalistų, išbandančių automobilį lenktynių trasoje.
 |
| Wikipedia.org nuotr./„Mazda RX-7“ |
Automobilių dizaino etalonas – „Mazda RX-7“ FD kėbule. Automobilis, kuris turėjo rotorinį variklį 1993-aisiais, kai „Mazda 787“ su rotoriumi laimėjus Le Mano 24 h lenktynėse (tai – vienintelis japoniškas automobilis, nugalėjęs Le Mane), buvo savo populiarumo viršūnėje. Neilgam – po RX-7 gamintame RX-8 liko tas pats rotorinis variklis, tačiau „Mazda“ atsisakė turbinos, stipriai apribodama automobilio potencialą. O prieš metus – ir paties modelio gamybos.
 |
| Wikipedia.org nuotr./„Nissan Skyline GT-R32“ |
„Nissan“ dešimtasis dešimtmetis buvo išskirtinis. Buvo gaminamas vien Japonijos rinkai skirtas „Skyline“, o visame pasaulyje priviso 300ZX. „Z“ versija tęsiama su 370Z modeliu, o išskirtinis „Skyline GT-R“ dabar yra iš dalies atgimęs, tačiau naujausiam GT-R labiau tiktų elektronikos dievo nei vairavimo entuziasto pravardė.
 |
| Wikipedia.org nuotr./„Toyota Supra“ |
„Toyota Supra“ – automobilis, kurio 2JZ-GTE variklis apipintas patikimumo legendomis. Pats silpniausias 1993-iaisiais pasirodžiusio „Supra“ modelis turėjo 220 AG ir tai yra daugiau nei turi 2012-aisiais išleistas sportiškasis GT 86.
 |
| Wikipedia.org nuotr./„Mitsubishi 3000GT“ |
Kalbant apie sportiškus automobilius, negalima nepaminėti kitos legendos – „Mitsubishi 3000GT“. Nors paprastos 3000GT versijos buvo varomos priekiniais ratais, versija su turbina VR4 turėjo visų varomų ratų transmisiją. Galia – vėlgi 280 AG.
Galima sakyti, kad „Mitsubishi“ nepamiršo sportiškų automobilių ir jau ilgą laiką gamina „Lancer Evo“ modelius. Tiksliau būtų sakyti, gamino. Ir turbūt nereikia minėti metų, kuriais pasirodė pirmoji „Lancer Evo“ karta?
 |
| Wikipedia.org nuotr./„Subaru SVX“ |
Negalima pamiršti ir „Subaru“. Dešimtojo dešimtmečio pradžioje prasidėjo ne tik „Impreza“ era, bet ir SVX kupė. Silpną variklį turintis, tačiau išskirtinės išvaizdos kupė dar ir dabar yra geidžiamas automobilis.
Kur tokie automobiliai dabar? Vieninteliai „Nissan“ ir „Subaru“ vis dar gamina įdomesnius automobilius, o kiti geriausiu atveju parsiduoda spuoguotų neūžaugų „hot-hatch“ erai. Arba turi „sportiškus 120 AG hibridus“.
