Apie įvykį pranešęs 15min skaitytojas teigė, kad kelkraštyje sustoję vairuotojai paskambino sostinės gatves prižiūrinčioms tarnyboms bei iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę pareigūnai priėmė šešių vairuotojų eismo įvykio deklaracijas, o kelininkai užpylė duobę. Vairuotojai tuo nepasitenkino ir teigė, kad jokiais įspėjamaisiais ženklais nepažymėtos duobės išvengti galima buvo tik pasitaikius geroms aplinkybėms, tad jų patirtą žalą turėtų kompensuoti Vilniaus miesto savivaldybė.
Įmonė reaguoja į pranešimus
Vairuotojai bematant puolė kaltinti savivaldybės įmonę „Grinda“, tačiau jos specialistai yra atsakingi už sostinės Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangą. Nemenčinės plentas į įmonės prižiūrimą teritoriją gali patekti nebent ne darbo metu.
„Taip pat norime atkreipti visų miestelėnų dėmesį, jog vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje galimai egzistavo kelio trūkumas, nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog bendrovė iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą“, – aiškino UAB „Grinda“ Rinkodaros ir komunikacijos specialistė Dovilė Lisauskaitė.
Ji teigia, kad kai kurie kelio defektai gali susidaryti per kelias valandas – pavyzdžiui, esant smarkiai liūčiai ar staigiai keičiantis oro temperatūrai, o Vilniaus gatves prižiūrinčios įmonės jų šalinti vyksta tik gavusios pranešimą.
„Sostinės tarnybos telefonu 1355 bet kuriuo paros metu reaguojama nedelsiant ir avarinė situacija yra lokalizuojama, o likvidavimo darbus vykdo tie, kurie yra atsakingi už teritoriją, arba savininkas: pavyzdžiui, jeigu sulūžo šulinio dangtis, tai jį sutvarkyti privalo tie, kam jis priklauso – telekomunikacijų tinklų savininkai, dujininkai ar kita įmonė“, – sakė UAB „Grinda“ atstovė.
Per vasarą įmonė sulaukia 2–3 paklausimų dėl kelio dangos nelygumų apgadintų automobilių, o kiekviena situacija vertinama individualiai.
Įvykio kaltininkas – nebūtinai vairuotojas
„Ar bus atlyginta žala ir kaip tai bus padaryta tokiais atvejais, kai automobilis yra apgadinamas įvažiavus į duobę, priklauso nuo to, kokiu draudimu yra apdrausta transporto priemonė, kur vairuotojas draudžiasi“, – sakė Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius.
„Kasko“ draudimą turintiems vairuotojams įvažiavimas į duobę dideliais nuostoliais nesibaigia – juos kompensuoja draudimo bendrovė. Tačiau turintiems tik civilinės atsakomybės draudimą nuostolius gali tekti apmokėti patiems.
Kaip teigia advokatas Vilius Martišius, tokiais atvejais svarbiausia yra išsiaiškinti situaciją su policijos pareigūnais. Portalui Lrt.lt jis teigė, kad „už kelią atsakingas jo savininkas. Valstybinius kelius prižiūri valstybinės įmonės, kurios ir atsakingos už įvykius tuose keliuose“.
Tad įvažiavus į duobę ir apgadinus padangą, ratlankį ar kitą detalę, būtina kviesti policijos pareigūnus ir jie nuspręs, ar vairuotojas galėjo nelaimės išvengti, ar ji kilo dėl, pavyzdžiui, viršyto greičio. Tokiu atveju vairuotojas ne tik liks kaltas, kaip sukėlęs eismo įvykį, bet dar ir gaus piniginę baudą.
