Kadangi labai laukėme šio ralio ir skubėjome kuo grečiau pasiekti kelionės tikslą, važiavome per naktį. Lenkija pasižymi itin prastais keliais, todėl kelionė nebuvo lengva. Tačiau pakeliui sutikome Vytauto Švedo ir Žilvino Sakalausko ekipažą, todėl toliau keliavome drauge.
Trečiadienį ryte mūsų laukė administracinė komisija. Visą dieną galėjome važinėti Europos čempionato greičio ruožais, kuriais šio čempionato dalyviai važiavo sekmadienį. Tai mums buvo puiki treniruotė. Jau nuo pirmųjų greičio ruožų pamėgau juos.
Tiesa, su oru nutiko ironiška situacija. Kai žurnalistai, ėmę iš manęs interviu Lenkijos radijo „Polskie Radio Olsztyn“ laidai, manęs paklausė, kokią dainą pageidaučiau užsakyti kartu su linkėjimais, paprašiau, kad pagrotų SEL dainą „Lyja“. Taigi lietus kaip užsakytas – lijo visą ketvirtadienį kaip iš kibiro.
Trasos tapo slidžios, sąlygos buvo itin sudėtingos vairuoti ir išlaikyti automobilį trasoje. Tiesiog važiavome per molio košę. Per trasų susirašymą vos matėme, kur važiuoti, vilkomės 30 km/val. greičiu. Automobilis visą laiką važiavo skersas, o dar reikėjo ir jį nulaikyti, ir susirašyti trasą.
Penktadienį vyko kvalifikacinė treniruotė – galėjome pravažiuoti kvalifikacinį ruožą. Deja, sugedo mūsų komandos narių – Martyno Samuičio ir Ramūno Šaučikovo – automobilis, tad dalinomės vienu, todėl sugaišome laiko ir vėlavome į treniruotę. Noriu pabrėžti, kad po kvalifikacijos gavome starto poziciją pagal savo realų greitį – tai yra labai geras dalykas.
Tiesa, organizatoriai leido pakartoti greičio ruožus, nes nemažai automobilių tiesiog užklimpo, o kai kuriose vietose jau net nebuvo galima važiuoti antrą kartą.
Bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą: visą laiką nepavyko nusifotografuoti su lenkų favoritu Robertu Kubica, nes pageidaujančių tai padaryti buvo eilės. O kol laukėme galimybės važiuoti kvalifikacijoje, mums pavyko ir nusifotografuoti su šiuo lenktynininku.
Sulaukėme šeštadienio, tikėjomės, kad nelis, tačiau oras nedžiugino. Aišku, guodė tai, kad lietus buvo ne toks stiprus, bet važiuoti teko slidžia danga be jokio sukibimo. O žiūrovai juokavo, kad tokią trasą tik su bagiais gali pravažiuoti, o ne automobiliu.
Sulaukėme šeštadienio, tikėjomės, kad nelis, tačiau oras nedžiugino.
1 GR trasa buvo tokia slidi, jog automobilis praktiškai neturėjo sukibimo su trasa, buvo itin sunku stabdyti. Tame greičio ruože buvome apsisukusios ir užgesusios, gaila, kad tai pablogino greičio ruožo įveikimo laiką.
2 GR automobilis ėmė netraukti, tiesiog neteko galios – važiavom vos 100 km/val. Jausmas buvo toks, kad važiuodama greičio ruože gali spėti dar ir knygą paskaityti. Po šio greičio ruožo ėmėme ieškoti priežasčių, kas nutiko. Tiesiog turėjome bėdų su išmetimo sistema. Karštis pradegino kolektoriaus šlangą. Dėl šios priežasties automobilis nevažiavo taip, kaip reikia.
3 GR buvo pats ilgiausias – net 26 km ilgio. Jame mus net pavijo lenkų ekipažas, teko juos draugiškai praleisti. Bet po šio greičio ruožo sutvarkėme automobilio gedimą ir galėjome vėl važiuoti įprastu greičiu.
4 ir 5 GR važiavome gerai, nors vietomis trasa buvo labai prasta – išmalta danga, bet ralis jau toks sportas, tenka važiuoti įvariomis sąlygomis.
6 GR man ypač patiko. Tai ruožas, kurį lenkai įsirengė dėl WRC, vadinamas „Superstage“. Tai vienas įspūdingiausių ruožų, kuriais man teko važiuoti. Šiame ruože startuoja du automobiliai vienu metu šalia vienas kito: vienas važiuoja trumpesne trasa, kitas – ilgesne. Po to automobiliai apsikeičia vietomis.
7 GR startavome jau tamsoje. Paskutinį kartą tamsoje važiavome 2012 m. „Saaremaa“ ralyje. Greičio ruožas buvo tragiškas, vos tik įpusėjome, mus sustabdė teisėjai. Pasirodo, lenkų ekipažas sugedo tiesiog tiesiojoje ir užtvėrė kelią. Atvažiavo dar keletą ekipažų ir greičio ruožas buvo nutrauktas.
Nors ir turėjome bėdų ir su automobiliu, ir trasos buvo sunkiai pravažiuojamos, finišavome trečios N4 klasėje. Vertinu patirtį, įgytą šiame ralyje. Neturiu jokių priekaištų ir ralio organizatoriams. Žinoma, oro neužsakysi. Tačiau visas buvo suorganizuota puikiai.
Buvome sužavėtos lenkų draugiškumu, aktyviais ir įsijautusiais fanais. Panašu, kad lenkams ralis – tai kaip lietuviams krepšinis. Labai dėkoju fanams, kurie atvyko iš Lietuvos.
