Tikėjosi išspręsti spūsčių problemą
Jau ne kartą žiniasklaidoje šmėkščiojo vaizdo įrašai ir nuotraukos su užfiksuota transporto spūstimi, nusidriekusia prie ties Jonava esančios žiedinės sankryžos. Tiek nuo Kauno, tiek iš priešingos (nuo Ukmergės) pusės ryte arba po darbo valandų važiuojantys vairuotojai yra priversti stovėti spūstyse.
Jonavos rajono meras Eugenijus Sabutis į tokią situaciją reagavo kritiškai, mat anksčiau valstybinės reikšmės kelyje buvo įrengtas žiedas, kaip pradžia A6 kelio tęsimo darbams. Tačiau dabar būtent šis sprendimas sukelia daugiausia eismo problemų, kurias turėjo išspręsti planuotas tiesti aplinkkelis.
E.Sabutis pasakojo, kad praėjusią savaitę tiek iš LAKD, tiek iš Susisiekimo ministerijos išgirdo nuosprendį, kad kelių infrastruktūros plėtra Jonavos rajone nenumatoma.
„Svarbu paminėti, kad tai nėra tiesiog Jonavos aplinkkelis, tai yra valstybinės reikšmės kelias. Todėl labiausiai nusivylėme, jog tas projektas, kurį pati valstybė ruošė ir investavo pinigus, kad būtų išpirkta žemė, dabar jau padėtas į stalčių, o visi pinigai nukreipti į Via Baltica“, – pasakojo E.Sabutis.
Jonavos rajono meras teigė, kad paklausus, ar šis projektas dar bus kažkada įgyvendinamas, tikslaus atsakymo nesulaukė. Anot jo, buvo tik paminėta, kad artimiausią penkmetį ar dešimtmetį tokie darbai nebus vykdomi, o tai, pasak mero, reiškia – „niekada“.
Opiausia šio sprendimo problema E.Sabutis įvardijo kiekvieną dieną iš abiejų A6 kelio pusių susidarančias spūstis, kurių priežastimi tampa minėtasis žiedas. Vis tik LAKD ir Susisiekimo ministerija laikėsi kitos nuomonės, kad ne žiedas, o šalia esantis prekybos centras yra tikroji spūsčių priežastis.
„Kai pateikiau klausimą dėl prie žiedo susidarančių spūsčių, gavau atsakymą, kad mes patys kalti, jog leidome šalia žiedo pastatyti prekybos centrą. Nors iš tiesų spūstys pradeda formuotis dar tada, kai prekybos centras nedirba“, – kalbėjo E.Sabutis.
Perskirstė prioritetus
Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovė Eglė Nemanytė komentuodama šią situaciją aiškino, jog toks sprendimas buvo priimtas dėl didelio poreikio tiesti aplinkkelius. Mat tam reikalinga aiški ir skaidri tvarka, pagal kurią būtų sudaryta aplinkkelių tiesimo eilė.
„LAKD yra parengusi didžiųjų miestų aplinkkelių schemą, t. y. nustačiusi aplinkkelių plėtros poreikį. Iki šių metų pabaigos planuojama parengti Kelių statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto planavimo metodiką, pagal kurią bus vertinama ir aplinkkelių statyba“, – komentavo E.Nemanytė.
Anot LAKD atstovės, aplinkkelių plėtra priklausys nuo finansavimo galimybių, o tai reiškia, kad Jonavos aplinkkelio projektas bus vertinamas kartu su kitais aplinkkeliais ir įgyvendinamas tik tuo atveju, jei bus pakankamas finansavimas kelių tinklo plėtrai.
„Keliams skirtos lėšos ribotos, jos skirstomos racionaliai, pirmiausia investuojama į jau esamus kelius, atsižvelgiama į tai, kur didžiausias avaringumas, transporto srautai, neasfaltuoti žvyrkeliai ir pan. „Via Baltica“ yra vienas svarbiausių projektų – tai yra labai svarbus tranzitinis kelias, be to, šiame kelyje įvyksta daug eismo įvykių, kuriuose žūsta ir sužalojami žmonės“, – aiškino Kelių direkcijos atstovė.
Kas kaltas dėl spūsčių?
Tiek LAKD, tiek Susisiekimo ministerija patvirtino, kad iškeltas susidarančių spūsčių klausimas bus nagrinėjamas: skaičiuojamas transporto srautas, nagrinėjamos eismo grūsčių priežastys.
„Dėl Jonavos aplinkkelio Kelių direkcija dar atliks analizę – bus vertinami vietinio ir tranzitinio transporto srautai, nes traukos centrai ties šiuo žiedu yra prekybos centrai, atitinkamai aplinkkelis gali spręsti tik dalį spūsčių ties žiedine sankryža problemos. Turėsime klausimų ir vietos savivaldybei – ar buvo racionalu duoti leidimus prekybos centrų statybai ties itin intensyvia sankryža“, – aiškino susisiekimo ministro patarėja Vytautė Smaižytė.
V.Šmaižytė taip pat minėjo, jog dalis ankstesniais metais rengtų projektų neatitinka realių poreikių ir finansinių galimybių. Anot jos, keliams skirtos lėšos ribotos, todėl vertinama, kur yra didžiausi transporto srautai, avaringumas, nesaugiausios perėjos bei dešimtmečiais savo eilės laukiantys neasfaltuoti žvyrkeliai.
Susisiekimo ministro patarėja taip pat įvardijo ir kitus aplinkkelius, kuriems šiuo metu nėra finansavimo galimybių: pietinis Vilniaus, Ukmergės, Zarasų, Trakų, Šiaulių, Klaipėdos, Marijampolės, Simno ir kt.
