Apie tvarumo, darnaus judumo ir urbanistikos tendencijas bei neatskleistą jų potencialą bus kalbama gegužės 19 dieną Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Kasdienių kelionių matematika“.
Ekspertai vienbalsiai sutaria, kad miestai turėtų tapti vis draugiškesni darnesnėms judėjimo priemonėms, pritaikyti, patogūs ir saugūs keliaujant pėsčiomis, dviračiais, viešuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis, darančiomis mažesnį neigiamą poveikį aplinkai.
Gyventojų keliavimo įpročiai kinta
Kaip pastebi už darnaus judumo vystymą Lietuvoje atsakinga Susisiekimo ministerijos atstovė Gintarė Janušaitienė, gyventojų keliavimo įpročiai yra kintantys, mieste vis dažniau kelionėms pasirenkamos draugiškesnėmis gamtai transporto priemonėmis, tačiau auga ir automobilių parkas.
„Keletą pastarųjų metų Lietuvos visuomenės judėjimo įpročiai keičiasi, tai lemia ir dalinimosi paslaugų bei dviračių infrastruktūros plėtra. Norint paspartinti šiuos pokyčius, svarbu užtikrinti alternatyvius keliavimo būdus. Vienas iš jų – patogūs, konkurencingi susisiekimo trukme ir kaina viešojo transporto maršrutai. Be viso to, edukacinės priemonės, renginiai ir bendradarbiavimas su verslu, mobilumo planai mokyklose, bendruomenėse, atliepiant jų poreikius, gali padėti mažinti spūstis miestuose bei oro taršą. Tačiau ne paslaptis, kad turime iššūkių su vis dar augančiu taršių automobilių parku. Parkas per metus išaugo 4 proc., o kasdienės kelionės beveik pusei šalies gyventojų neįsivaizduojamos be asmeninio automobilio“, – pastebi G. Janušaitienė.
Miestų pritaikymas judėjimui
Apie miestų pritaikymą darnaus judėjimo būdams, gyventojų įpročius ir verslo vaidmenį, skatinant šias tendencijas, bus kalbama gegužės 19 d. Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Kasdienių kelionių matematika“. Kaip sako konferencijos organizatorius, „Tech Zity“ vadovas Darius Žakaitis, pranešimais ir diskusijomis siekiama atskleisti problematiką ir paspartinti naujų tendencijų stiprėjimą.
„Esame aktyvi miesto kultūros dalis, todėl manome, kad skatinti pokyčius judumo, urbanistikos ir tvarumo srityse yra būtina. Didžiųjų Lietuvos miestų infrastruktūra šiuo metu nemotyvuoja gyventojų rinktis tvaresnius judumo sprendimus. Įmonės savo darbuotojus vis dar netiesiogiai skatina keliauti automobiliu (apmoka degalų išlaidas, suteikia nemokamas parkavimo vietas), bet neskiria dėmesio alternatyvių keliavimo būdų skatinimui. Gyventojai yra įpratę mieste judėti asmeniniais automobiliais ir nenori keisti įpročių, tačiau šia konferencija siekiame parodyti, kad alternatyvų tikrai yra“, – sako Darius Žakaitis.
Biuro PUPA įkūrėja, urbanistė Justina Muliuolytė pritaria, kad vilniečiams automobilis vis dar dažnai yra patogiausia judėjimo po miestą priemonė, taip yra ir dėl atokiau nuo centro besiformuojančių naujų gyvenamųjų rajonų.
„Miesto plėtra į pakraščius daro įtaką judėjimui, nes automobilis be konkurencijos yra patogiausia ir greičiausia transporto priemonė pasiekti bet kurį miesto galą“, – pastebi ji. Tam, kad alternatyvios judėjimo po miestą priemonės labiau populiarėtų, svarbu, jog jos būtų patogios ir saugios gyventojams, o atokiau nuo miesto centro gyvenantiems miestiečiams atsirastų užtikrinta transporto priemonių keitimo galimybė, kad dalį kelionės įveikus automobiliu, būtų galima lengvai peršokti į autobusą ar tęsti kelionę dviračiu.
Anot urbanistės, darnių transporto priemonių populiarumui pirmiausiai koją kiša infrastruktūros trūkumai, pavyzdžiui, nėra pakankamai dviračių takų ar saugyklų, kurios būtų pakeliui, o ne atokiai nuo maršruto. Be to, gyvenant Lietuvos klimato juostoje, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas ir apšvietimui, užtikrinant eismo dalyvių saugumą.
Tiesa, prie darnių transporto priemonių priskiriamas viešasis transportas nėra pelnęs aukštų pozicijų visuomenėje, pastebi J. Muliuolytė, neretai jis vis dar laikomas neprestižine susisiekimo priemone, o ir jo maršrutai ne visada spėjami pritaikyti prie sparčiai augančių naujų gyvenamųjų rajonų poreikių.
Pozityvūs pokyčiai
JUDU (SĮ Susisiekimo paslaugos) Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius teigia, kad Vilniuje nuolat siekiama gerinti infrastruktūrą keliaujantiems alternatyviais būdais. Kasmet užsibrėžiama nutiesti bent 20 kilometrų dviračių takų, daugiau kaip 30 kilometrų pėsčiųjų takų ir prieigų prie viešojo transporto stotelių, infrastruktūra adaptuojama žmonėms su individualiaisiais poreikiais, vykdoma viešojo transporto parko plėtra ir elektrifikacija.
„Parengtame Vilniaus miesto gatvių standarte naujai susisiekimo infrastruktūrai mieste keliami dar aukštesni kokybės reikalavimai – grąžinamas pamirštas požiūris, kad gatvė yra pagrindinė miesto viešoji erdvė, kurioje vyksta ne tik judėjimas, bet ir gyvenimas“, – sako J. Damidavičius.
Darnių judėjimo priemonių aktualumas atsiduria ir startuolių akiratyje. Startuolio „Katalista Ventures“ bendraįkūrėja Greta Monstavičė įsitikinusi, kad darnus judėjimas yra viena iš karštų temų startuoliams Lietuvoje ir Baltijos šalyse.
„Pagal „Cleantech for Baltics“ ataskaitą, iš visų vadinamųjų „cleantech|“ (liet. – švariųjų technologijų) investicijų Baltijos šalyse, kurios 2017–2022 m. sudarė apie 100 mln. eurų, 32,08 procentų buvo skirta darnaus judumo bei logistikos startuoliams. Matant tvarios energetikos svarbą globalioje perspektyvoje, dėmesio koncentracija į darnų judėjimą bei logistiką artimiausiu metu tik didės“, – pastebi ji.
Verslas bei startuoliai yra neatsiejama darnaus judėjimo ekosistemos dalis. Pasak G. Monstavičės, būtent startuoliai ne tik siūlo invoacijas, diegia naujus procesus, bet ir pradeda valdyti verslo CO2 pėdsaką – toks pavyzdys yra „GoPlanetPositive“. Tokie lietuvių startuoliai kaip „Trafi“, „InBalance Grid“ ir kiti taip pat kuria darnaus judumo inovacijas ir sėkmingai jas komercializuoja, tapdami pirmaisiais rinkoje, įgalinant miestus bei valstybes kurti tvaresnę ekosistemą.
G. Monstavičė priduria, kad darnus judumas yra ne tik būdas aplinkos tvarumo rodikliams gerinti, bet kaip parodė startuolio „Walk15“ pavyzdys – galimybė padidinti darbuotojų įsitraukimą, lojalumą bei gerovę.
Džiuginantis pokytis visuomenės mąstyme: galvoti ne tik apie savo momentinį patogumą
Su miestų infrastruktūra dirbantys ekspertai sutaria, kad pozityvūs pokyčiai tikrai vyksta. Vis daugiau žmonių atranda alternatyvius judėjimo būdus, o automobilis po truputį užleidžia prestižines pozicijas.
Pasak urbanistės J. Muliuolytės, tvarumo idėjos ir ekologija yra svarbios jaunajai kartai, todėl jauni žmonės yra puikus pavyzdys kaip savo kasdieniais veiksmais ieškoti aplinkos tausojimo būdų.
Kaip pastebi JUDU atstovas J. Damidavičius, vis daugiau žmonių įžvelgia darnių susisiekimo priemonių naudą. „Renkantis aplinkai draugiškas alternatyvas, pavyzdžiui, dviratį, elektrinį paspirtuką, viešąjį transportą ar kombinuotą keliavimo būdą, visų pirma, prisidedama prie aplinkos ir oro taršos mažinimo, antra – sutaupoma nemažai pinigų, išleidžiamų automobilio eksploatacijai, draudimui, parkavimo mokesčiams ir panašiai, ir trečia – išvengiama laiko švaistymo rytinėse ir vakarinėse automobilių spūstyse.
Taip pat ne ką mažiau svarbus aspektas yra didesnis fizinis aktyvumas, kuris prisideda tiek prie fizinės, tiek prie emocinės piliečio, o kartu ir visos visuomenės, sveikatos stiprinimo“, – reziumuoja Judumo transformacijos vadovas J. Damidavičius.