Pasak „Susisiekimo paslaugų“ Judumo transformacijos vadovo Jono Damidavičiaus, kalbant apie susisiekimą ir jo įtaką aplinkai, klimatui ir žmogui, vis labiau rekomenduojama žodį transportas keisti žodžiu judumas.
„Vilniaus tikslas yra ne reguliuoti transporto bei eismo srautus, o subalansuoti judumą. Prioritetą reikėtų teikti skirtingų judumo būdų derinimui, nes norime, kad bendrame miesto žemėlapyje atsirastų ne tik daugiau alternatyvų judėti, bet ir platesnių galimybių žmonėms pasirinkti, kaip keliauti iš taško A į tašką B. Judumo ašis yra žmogus, todėl mes kalbame apie visus laviravimo po miestą būdus – tiek ėjimą pėsčiomis, tiek važiavimą dviračiu, paspirtuku, viešuoju transportu, automobiliu“, – pabrėžia J.Damidavičius.
Miestai ieško realiai veikiančių sprendimų
Pasak pašnekovo, Vilniaus patvirtiname Darnaus judumo miesto plane numatoma, kaip per artimiausią dešimtmetį keisis miestas, kad atitiktų vilniečių judėjimo interesus.
„Motorinių transporto priemonių skaičius didėja, o tai reiškia ir opesnes aplinkosaugos, triukšmo ir taršos problemas. Nors vilniečiai dažniau nei anksčiau renkasi dviračius, viešąjį transportą, paspirtukus ir kitus būdus judėti, mūsų turimi duomenys rodo, kad apie pusę visų kasdien atliekamų kelionių sudaro važiavimas automobiliu. Tiesa, dar šiemet planuojame atlikti naujausią keliavimo būdų mieste apklausą ir matysime dabartinį pasiskirstymą“, – teigia J.Damidavičius.
Anot „Susisiekimo paslaugų“ Judumo transformacijos vadovo, iki 2030 m. Vilnius sieks, kad apie trečdalį keliavimo po miestą būdų sudarytų kelionės pėsčiomis, viešuoju transportu bei automobiliu, dar apie 7,5 proc. – dviračiais.
„Sparčiai investuojame į vieningą viešojo transporto patirties gerinimą, mažiname neigiamą jo poveikį aplinkai. Didiname viešojo transporto eismo juostų kiekį, taip pat iki 2030 m. planuojame įsigyti 520 autobusų, iš kurių 299 – dujiniai, o 221 – elektrinis, 159 troleibusus. Tuo pat metu sieksime, kad ne mažiau nei 55 proc. visų viešojo transporto priemonių būtų elektrinės, dar 45 proc. bus varomos alternatyviais degalais. Štai vien per 2022-2023 m. mieste atsiras virš 20 naujų dujinių ar elektrinių autobusų, kurie kursuos ir keleivius veš devyniais maršrutais periferinėse miesto teritorijose“, – teigia J.Damidavičius.
Jis priduria, kad realūs pokyčiai Vilniuje vyksta kasdien: „Bene ryškiausias darnaus judumo žingsnis priekin – daugiau nei 110 km kokybiškų dviračių takų sostinėje, iš kurių 18 km nutiesėme vien pernai. Iki 2023 m. planuojame nutiesti trūkstamas jungtis ir turėti baigtą 160 km pagrindinių dviračių takų tinklą mieste. Taip pat nuolat geriname pėsčiųjų judėjimo sąlygas, kuriame miesto gatvių standartą, didiname bevariklio transporto infrastruktūrą, projektus vykdome kompleksiškai sutvarkydami aplinką.“
Privataus ir viešojo sektorių bendradarbiavimas turės stiprėti
„Susisiekimo paslaugų“ Judumo transformacijos vadovas pratęsia, kad atsižvelgiant į karantino poveikį žmonių įpročiams, galima daryti prielaidą, kad ateityje internetinė prekyba ir toliau augs, o tuo pat metu didės ir prekių pristatymo paklausa. Tai gali sukelti naujų iššūkių miestams.
„Neišvengiamai turėsime skirti didesnį dėmesį ir miesto logistikai – kaip suvaldyti prekių ar siuntų pristatymo transporto priemonių srautus ir kaip sukurti patogias bei darnias sąlygas mieste judėti visiems eismo dalyviams. Norint tai užtikrinti, į šią strateginę kryptį reikės įtraukti ir privatų sektorių, tame tarpe ir siuntų pristatymo bendroves“, – sako J.Damidavičius.