Vardija rekordus
Dar visai neseniai policijai trūko kuro, o apie ketvirtadalis Lietuvos policijos naudojamų automobilių buvo gerokai susidėvėję, kas dešimta mašina – senesnė nei 15 metų. Dėl šių priežasčių buvo sumažėjęs policijos judrumas ir saugumas keliuose. Dabar policijos automobilių parkas pasikeitė neatpažįstamai. Dar šių metų pradžioje policijos garažą papildė keliasdešimt naujų transporto priemonių, rugsėjį Policijos departamentas nusipirko 152 mikroautobusus, veiklos nuomos būdu įsigijo dar 12 naujų „Audi A6“. Vis dažniau šalies komisariatus papildo nežymėti policijos automobiliai. Visoje Lietuvoje jų skaičiuojama dešimtimis ir įvairiausių markių – „Škoda“, „Volkswagen“, „Renault“, „Audi“.
Nežymėtas policijos automobilis „Audi A6 quattro“, kuris visuomenei pristatytas šių metų pavasarį, kiekvieną savaitę atsiduria vis kitoje šalies vietovėje. Šis sedanas ypatingas tuo, kad jame sumontuota naujausia greičio matavimo ir numerių skanavimo įranga. Ji gali nuskaityti visų pravažiuojančių automobilių numerius ir iš karto atpažinti, kas važiuoja neturėdami galiojančios techninės apžiūros kortelės arba privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Automobilyje sumontuotas 3 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis šešių cilindrų variklis, kuris išvysto 267 AG galią ir gali pasiekti 300 km/val. greitį.
Klausiate, kam pareigūnams toks galingas automobilis? Su juo patruliuojantys Kelių policijos tarnybos specialios paskirties skyriaus specialistas Alius Rėkus ir vyriausiasis patrulis Artūras Bubelis sako, kad šalies keliais 200 km/h greičiu skriejantys vairuotojai – jokia išimtis.
„Tokių greičio viršijimų teko užfiksuoti tikrai nemažai. Kelyje Vilnius–Panevėžys užfiksavome automobilį, lėkusį 205 km/val. greičiu. Kelyje Alytus–Seirijai–Lazdijai sulaikėme kelių pažeidėją, važiavusį 195 km/val. greičiu. Sustabdžius paaiškėjo, kad vairuotojas teisę vairuoti gavo tik prieš du mėnesius, tad jam leistinas greitis – 70 km/val.“ – LRT.lt pasakoja A.Rėkus.
Toks greitis pavojingas ne tik pažeidėjui, bet ir jį besivejantiems pareigūnams, todėl nuolat rengiami įvairūs mokymai. „Mokymos organizuoja ir mūsų tarnyba, ir Vadovybės apsaugos departamentas. Vairavimo įgūdžių semiamės kartodromuose ir kitur. Visko išmokstama, reikia tik noro“, – šypsosi pareigūnai.
Vienu metu gali užfiksuoti ne vieną pažeidėją
„Audi A6 quattro“ iš karto gali užfiksuoti kelias dešimtis greitį viršijančių automobilių, tačiau stabdomi tie, kurių greitis kelia pavojų kitiems eismo dalyviams. „Šis automobilis fiksuoja visus pažeidėjus, bet stabdome tuos, kurie važiuoja chuliganiškai, kelia pavojų kitiems eismo dalyviams, kurie viršija greitį daugiau kaip 40 km/h. Visi kiti tiesiog užfiksuojami aparatūros ir pažeidimas keliauja į Kelių policiją. Mes negaištame nė kitų vairuotojų laiko, todėl stabdome tikrai ne visus ir vairuotojai tai dažnai pamiršta. Jiems atrodo, kad jei darai pažeidimą, tai kaltas gali būti tik tuomet, jei tave stabdo“, – tęsia A.Rėkus.
LRT.lt kartu su pareigūnais suka į magistralinį kelią A4 Vilnius–Varėna: „Sakė, kad jau grybų yra, tai pažiūrėsim, kiek grybautojų susirinko, – juokauja pareigūnai. – Kalbant rimtai, mūsų vadovybė sudaro planus, atsižvelgdama į avaringiausius kelius. Vykstame į tas vietas, kur įvyksta skaudžiausi eismo įvykiai.“
Pareigūnai stabteli kelio ruože, kuriame eismo greitis – 70 km/val. Maža to, ruožas yra avaringas, todėl lenkimas čia – draudžiamas ir apribotas ištisine linija. Vos pareigūnai sustoja, it iš gausybės rago pasipila pažeidimai – per kelias minutes užfiksuojama keliolika pažeidėjų. Nemažai jų greitį viršija 15 ir daugiau kilometrų. Pareigūnų įranga užfiksuoja kiekvieną greičio viršijimo atvejį, net jei automobilis važiuoja vienas paskui kitą metro atstumu. Įranga fiksuoja viską – viršijamą greitį, ištisinių linijų kirtimą, išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, lenkiant sankryžoje ir pan.
„Per dieną kelyje praleidžiame 12 valandų, ir tų pažeidėjų būna ne 10 ir ne 20, kartais pasiekiame ir 100. Diena dienai nelygi, bet dažniausiai greitis viršijamas esant saulėtam, gražiam orui. Taip jau būna – nušvinta saulutė, ir žmogui geresnė nuotaika – spaudžia greičio pedalą. Dėl to pats darbymetis mums būna vasarą pajūryje. Kolegos jau juokauja, kad žmogus pamato jūrą – ir spaudžia „dugną“. O apskritai šalies keliuose daugiausia viršijama nuo 10 iki 20 km/h ir nuo 20 iki 30 km/h“, – LRT.lt pasakojo A.Rėkus.
Pareigūno asmenine nuomone, baudos už KET pažeidimus Lietuvoje galėtų būti ir didesnės.
„Paimkime atvejį to vairuotojo, kuris teises turėjo tik 2 mėnesius ir lėkė 195 km/h greičiu. Jis važiavo net ne vienas, o su keleiviu, todėl galėjo padaryti žalos sau, keleiviui ir dar kitiems asmenims. Mano asmenine nuomone, baudos nėra adekvačios, bet aš – ne Seimo narys, todėl ne man spręsti. Užsienyje yra vertinama kitaip, atsižvelgiant į transporto priemonę – ar tai automobilis, motociklas, autobusas ar krovininė transporto priemonė, bei kur važiuojama – autostrada, mieste ar užmiesčio kelyje. Viskas priklauso nuo rizikos dydžio. Pas mus jei greitį viršiji daugiau kaip 50 km/h ir esi nebaustas, gausi susimokėti baudą ir tik mėnesiui neteksi teisės vairuoti. Tai – tikrai per maža bauda“, – pavyzdį pateikia A.Rėkus.
„Asmuo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, norėdamas aplenkti kitas transporto priemones kirto ištisinę liniją, nors stovi ženklas „Lenkti draudžiama“. Pažeidimų per metus neturėjo, todėl reikės sumokėti 85 eurų baudą ir per 15 dienų pristatyti vairuotojo pažymėjimą į artimiausią policijos komisariatą. Jis teisės vairuoti neteks trims mėnesiams. Vairuotojas kažką aiškino, jog jam kažkas kažkur „pakirto“. Gal prie Vilniaus kas pakirto, gal supyko... Kas čia žino, kaip ir sakiau, kiekvienas turi savo pasiteisinimą, bet pažeidimas juk užfiksuotas“, – teigia pareigūnas A.Rėkus.
Seimas antradienį nustatė švelnesnes sankcijas vairuotojams už ištisinės linijos kirtimą. Šiuo metu už tokį pažeidimą privalomai atimama teisė vairuoti, pagal naują sprendimą, bus galima atsipirkti ir bauda.
Šiuo metu už draudimo lenkti ar įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą pažeidimus teisė vairuoti privalomai atimama nuo trijų iki šešių mėnesių. Teisės vairuoti atėmimas už ištisinės juostos kirtimą tapo privalomas nuo šių metų sausio.
„Seimas dabar sušvelnino šią nuobaudą, bet, mano asmenine nuomone, už ištisinių linijų kirtimą dabar esanti bauda yra adekvati. Yra vietų, kuriuose kirsti šias linijas yra tikrai labai pavojinga“, – vertino A.Rėkus.
Važiuojant nežymėtu policijos automobiliu užfiksuojamas ir „BMW“ automobilis baltarusiškais numeriais. Pažeidėjas greitį viršija keliolika kilometrų per valandą. Pareigūnai aiškina, kad šis pažeidimas „įkris“ į duomenų bazę. „Į namus pažeidimo vairuotojas negaus, nes nėra pasirašyta sutartis tarp valstybių. Jis gaus baudą tuomet, kai pažeidimas bus užfiksuotas antrą kartą“, – paaiškino pareigūnas.
Reido metu užfiksuojamas dar vienas grubus pažeidimas – minėtame kelio ruože, kuriame lenkti griežtai draudžiama, „Volvo“ vairuotojas neiškentęs aplenkė kitą vairuotoją. Policijos pareigūnai nedelsiant pajuda iš šalikelės ir važiuoja sustabdyti pažeidėjo. Vairuotojui toks pažeidimas atsirūgs – sumokės nemenką baudą, kuriam laikui neteks teisės vairuoti, o dar ir papildomus vairuotojų kursus turės baigti.
Sklaido mitus apie nežymėtus automobilius
Reido metu pareigūnai nuolat kartoja, kad jie nuo nieko nesislepia: „Mes nuo nieko nesislepiame, juk per priekinius langus žmonės mato uniformuotus pareigūnus. Vis tik nežymėti policijos automobiliai turi savų niuansų – išaiškiname daugiau chuliganiškų vairuotojų, pavojingo vairavimo atvejų, greičio viršijimų.
Vieni mums šypsosi, moja, kiti, žinoma, palinki, kad „užkaltų“ variklis. Žinome ir apie grupes „Facebook“, kuriose žmonės fotografuoja mūsų automobilį ir nurodo, kur patruliuojame. Šį automobilį jau praminė „juodąja ponia“. Sekame tokias grupes ir matome įrašus: atsargiai, atvažiavo „juodoji ponia“. Tokie dalykai tikrai nedidina eismo saugumo. Mes patys ne tik baudžiame pažeidėjus, bet kartu ir vykdome prevenciją.“
A.Rėkus sako dažnai girdintis mitą, kad policijos automobiliai keičia valstybinius numerius. „Kiti įsivaizduoja, kad mes kaip Džeimsas Bondas dirbame, galime bet kada pasikeisti numerius važiuojant. Tokių dalykų tikrai nėra“, – juokiasi pareigūnas.
Dar viena dažnai girdima žmonių fantazija, pasak patrulių, kad nežymėti policijos automobiliai esą provokuoja kitus vairuotojus viršyti greitį. „Tai – visiška žmonių fantazija. Policija neprovokuoja ir nespaudžia. Jei žmogus nepažeidžia Kelių eismo taisyklių, važiuoja leistinu greičiu, kodėl policija turėtų provokuoti elgtis netinkamai? Tai – žmonių mitai arba pasiteisinimai. Buvo toks atvejis Palangoje, kai pažeidėjas aiškino, jog mes jį „spaudėme“. Mes viso labo užfiksuojame momentinį greitį, o vairuotojas renkasi, kokiu greičiu jam važiuoti“, – teigia A.Rėkus.
Kiekvienas KET pažeidėjas, anot pareigūnų, visada turi savų pasiaiškinimų, kodėl nusižengė įstatymams. „Mes savo darbe prisiklausome tokių neįtikėtinų istorijų... Bet apskritai Lietuvoje dar trūksta kultūros ir pagarbos vienas kitam. Kai kultūra bus aukštesnė, gal ir mažiau skaudžių eismo įvykių turėsime. Vairuotojai vis dar važinėja agresyviai, ne visuomet įleidžia į eismo juostą kitus eismo dalyvius. Jei neužleidžia, supyksta, prasideda pykčiai“, – pasakoja A. Rėkus.
Atsisakė 2300 eurų kyšio
Dvylika metų Kelių policijoje dirbantis A.Rėkus sako, kad darbo metu vis dar pasitaiko korupcijos atveju – ne vienas ir ne du pažeidėjai šiame automobilyje siekė išvengti atsakomybės, siūlydami stambius kyšius.
„Bet policija keičiasi... Dabar ji yra kardinaliai pasikeitusi. Žinoma, dar pasitaiko kvailų žmonių, kurie nori išvengti atsakomybės. Man asmeniškai praėjusiais metais siūlė 2300 eurų kyšį. Net ne siūlė, o davė neblaivus vairuotojas Šalčininkų rajone, neturintis teisės vairuoti. Tokie žmonės sulaukia griežtos atsakomybės“, – tvirtina pareigūnas.
Jis džiaugiasi, kad pareigūnai dabar turi tinkamas darbo priemones, netrūksta automobilių ir uniformų. „Šiai dienai ir algos tikrai neblogos. Kiekvienas naujas vadovas, čia ateidamas, deda indėlį, kad policija būtų aukščiausiame lygyje. Kiekvienas policijos pareigūnas taip pat kelia policijos kartelę, o kokie buvo laikai anksčiau? Pasikeitė pareigūnų karta, požiūris į kyšius. Atsirado daugiau viešumo, policija bendrauja su žiniasklaida ir visuomene. Seniau policija gal ir buvo kažkam priešas, bet dabar viskas tikrai pasikeitė“, – tęsė A.Rėkus.
Pareigūnai pastebi, kad kyšiais išpirkti nuodėmes dar stengiasi užsieniečiai. „Gal jie dar galvoja, kad štai atvyko į Rytus ir mokėti kyšius yra normalu... Bet mes iš karto įspėjame, kad automobilyje viskas filmuojama, įrašinėjamas vaizdas ir garsas. Prieš dvi savaites šiame kelyje, prie Alytaus, Latvijos pilietis važiavo 140 km/h greičiu, nors leistinas greitis – 70 km/h. Didelį indėlį į švietimą apie korupciją įdėjo Imuniteto padalinys“, – pridūrė A.Rėkus.
Kaip atskirti nežymėtą policijos automobilį
Nežymėtame automobilyje dažniausiai dirba du pareigūnai. Jie apsirengę įprastomis uniformomis ir turi visą ekipuotę.
Tikrąją transporto priemonės paskirtį išduoda po radiatoriaus grotelėmis arba po priekiniu langu įrengti mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalai.
Taip pat tokie automobiliai gale turi skydelius, kuriuose informuojama, ko reikalaujama iš vairuotojo.
Stabdydami vairuotoją pareigūnai taip pat naudojasi garso signalais: įjungiama sirena, o balsu pranešama, ką asmuo turi daryti.
Pagal galiojančius įstatymus vairuotojas negali nepaklusti pareigūnams.
Abejojantiems, ar juos tikrai stabdo policijos ekipažas, patariama skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pasiteirauti, ar konkrečiame ruože dirba pareigūnai.
