Iš viso drezinų ralio metu varžėsi 8 komandos, kurias sudarė po tris narius. Lenktynės vyko atkrintamųjų varžybų principu – dalyviai rungėsi komanda prieš komandą, kur nugalėtojai pateko į kitą etapą, kol buvo išsiaiškinta pajėgiausia ekipa.
„Lietuvos geležinkelių“ komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas sveikino susirinkusius svečius ir kvietė nepraleisti unikalios progos išbandyti savo jėgas valdant geležinkelio dreziną. „Visus metus geležinkeliai dovanoja kelionių įspūdžius, kai kam dovanoja pirmus kartus keliauti traukiniu, o šiandien, vienintelį kartą metuose, jūs turite galimybę išbandyti tai, ko daugelis nebandė – lenktynes drezina. Vienintelės tokio tipo varžybos Lietuvoje, vykstančios tik Klaipėdoje ir „Jūros šventės“ metu“, – teigė M. Dubauskas. Vadovas pabrėžė, jog 2020 metais, drezinų ralis žadamas dar įspūdingesnis ir nuotaikingesnis.
Iškart po varžybų, pirmą kartą savo jėgas ant drezinų išbandė galiūnai Mindaugas Jaras ir Dainius Repšys. „Jūros šventės“ žiūrovų akivaizdoje, galiūnai pasitelkdami savo raumenų jėgą fiksavo Lietuvos drezinų greičio rekordą. Jie 100 metrų trasą drezinomis įveikė per 14,78 sekundžių.
Po rekordinio pasivažinėjimo drezinomis, galiūnų laukė dar sunkesnė užduotis – kiekvienas jų tempė 135 tonas sveriantį „Siemens“ lokomotyvą.
Drezina – savaeigis geležinkelio vežimėlis, skirtas važiuoti bėgiais ir pervežti geležinkelio darbuotojus spręsti tarnybinius reikalus. Dabartinės sunkiosios drezinos paprastai turi sukabinimo įrangą ir tolimais nuotoliais gali būti pervežtos prikabintos prie traukinio.
Drezinos pavadintos Karlo Draiso garbei, kuris 1817 m. išrado dviejų ratų dviračio tipo sėdimąjį didelį paspirtuką, kitaip vadinamą paspirtą. Ši transporto priemonė – šiuolaikinio dviračio pirmtakas. Pradžioje drezinomis vadino būtent tokius paspirtus, o vėliau ir geležinkelio drezinas.
Trumpesniais atstumais drezinos rieda varomos žmogaus (ar kelių žmonių) raumenų darbo jėga.
