„Paskutinė diena buvo trumpesnė, važiavau 6 valandas. Tačiau kad maža nepasirodytų, gamta padidino iššūkį. Vos startavęs susidūriau su gausiu snygiumi, kuris vėliau peraugo į šlapdribą. Ilgai laukta žiema atėjo balandžio 19 dieną. Turiu pasakyti, kad man tokios sąlygos patinka, ir jaučiausi komfortiškai.
Sniegas tirpo greitai, tad ant kelio jo dangos nesusidarė, važiuoti buvo saugu“, – finišavęs šalia Šalčininkų esančiame Tartoko kaime, kuriame ir pradėjo kelionę sakė Karolis Mieliauskas. Druskininkietis motociklu yra nuvažiavęs į šalčiausią apgyvendintą vietą žemėje, Oimiakono kaimą Sibire spaudžiant 50 laipsnių speigui, pervažiavo Baikalą ledu, tad lengva lietuviška pūga jam problemų nesukėlė.
Dėl COVID-19 viruso viso pasaulio sienos užsidarė, šalis sustabdė karantinas, tad patyrę keliautojai nusprendė apvažiuoti Lietuvą. Saugiai, po vieną, startavę panašiu laiku ir į skirtingas puses, važiuodami kuo arčiau pasienio tuščiais neasfaltuotais keliais. Karolis – pagal laikrodžio rodyklę, Vitoldas – prieš.
„Baisus dalykas tas karantinas, bet keliauti ši situacija buvo dėkinga. Transporto keliuose visiškai nėra, net ir kaimuose žmonės nejuda, nėra jokių dulkių. Tik miško gyventojai suaktyvėję, vis po kelią bėgioja“, – situaciją apibūdino motociklininkas.
O kelionė aplink šalį perimetru parodė, kokia permaininga ir skirtinga yra Lietuva. Nuo starto Šalčininkų rajone ir dirbamų laukų plotus keitė pietų Lietuvos pušynai su smėlinga danga, ją – saulėtos Panemunės lygumos su didžiuliu priešpriešiniu vėju. Po civilizuoto ir daugiausia asfaltuoto pajūrio – grubių akmenų žvyrkeliai aplink Akmenę ir neaprėpiamų tolių šiaurės Lietuvos lygumos, rytuose – kalvota ir miškinga Aukštaitija, kurioje pasimatė žvyrkelių asfaltavimo programos rezultatai: kelias dešimtis kilometrų teko važiuoti naujutėliu asfaltu.
Per tris balandžio dienas oro temperatūra svyravo nuo 0 iki 15 laipsnių šilumos stipriai saulei užšvietus, buvo ramių pavasariškų dienų, stipraus rudeninio vėjo, skaisčios, beveik vasariškos saulės ir žiemiško sniego. Keturi metų laikai per tris dienas.
K. Mieliauskas stengiasi nevažiuoti naktimis motociklu. Nesaugu. Kiek reikės laiko pravažiuoti prie kompiuterio ekrano sudėliotą maršrutą – niekas nežinojo. Juolab keliai itin skyrėsi, nuo plačių it magistralės žvyrkelių, iki medžiais užvartytų smėlingų miško takelių, bekelės. Važiuojant saugiu greičiu motociklininkas kelyje užtruko apie 30 valandų. Po 12 važiavo dvi dienas, ir apie 6 paskutinę. „Royal Enfield“ odometras rodė 1 674 km.
„Geras motociklas. Jis labai paprastas, lengvai valdomas ir patogus, puikiai jaučiasi ant žvyro. Šiai kelionei jis puikiai tiko. Ir dar ABS sistema čia yra, kuri tokiomis sąlygomis tikrai padeda. Motocikle, kuris naujas nekainuoja 5 tūkst. eurų!“ – kompanioną „Royal Enfield Himalayan“ apibūdino K. Mieliauskas.
Nors vyras tris dienas kratėsi Lietuvos pakraščiais neasfaltuotais keliais toli gražu ne pačiu gražiausiu oru, jis sako, kad šis iššūkis jo nenuvargino.
„Aš kasdien palaikau fizinį aktyvumą, ir tokie iššūkiai man ne naujiena. Be to, tokiose kelionėse dienomis aš valgau nedaug, tik lengvai užkandžiauju, kad neapsunkčiau, vartoju man labai tinkantį vitaminų ir mineralų kompleksą su ženšeniu „Wellman“, kuris man suteikia energijos, budrumo ir aštrumo“, – sakė Karolis.
