„Automobilių atliekos dažnu atveju yra priskiriamos prie pavojingųjų. Todėl būtina suprasti, kad automobilių dalys, įskaitant panaudotą alyvą ir ja suteptas šluostes, yra specifinės atliekos, su kuriomis negalima elgtis taip pat, kaip su įprastomis, susidarančiomis buityje.
Netinkamai tvarkomos ar be priežiūros irti paliktos atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir gali kelti pavojų žmogaus sveikatai.
Netinkamai tvarkomos ar be priežiūros irti paliktos atliekos ne tik teršia aplinką, bet ir gali kelti pavojų žmogaus sveikatai“, – atkreipia dėmesį daugiausiai šalyje pavojingųjų atliekų surenkančios ir jas tvarkančios įmonės „Žalvaris“ Kauno regiono vadovas Mykolas Kazlauskas.
Tad ką apie automobilių atliekas reikia žinoti kiekvienam atsakingam vairuotojui?
Gausu pavojingųjų medžiagų
Panaudotos automobilių padangos, akumuliatoriai, amortizatoriai yra kenksmingi ne tik gamtai, bet ir gali kelti pavojų žmonių sveikatai. Deja, šių atliekų vis dar galima rasti besimėtančių pamiškėse ir laukuose ar paliktų buitinių atliekų konteineriuose. Pavojingųjų atliekų sąrašui priskiriama ir nebetinkama naudoti alyva.
Švino rūgštiniuose akumuliatoriuose gausu pavojingų cheminių medžiagų – sunkiųjų metalų ir elektrolitų. Pagal valstybės nustatytus reikalavimus ardyti amortizatorius, akumuliatorius, pilti iš jų skystį neturint tam reikiamos įrangos – draudžiama.
Pažeista, ardoma ar palikta irti detalė į aplinką skleidžia pavojingas medžiagas. Viena iš jų, taip pat randama akumuliatoriuose, sieros rūgštis, garuodama gali patekti į organizmą ir sukelti akių uždegimus, kvėpavimo takų susirgimus, balso stygų, trachėjos uždegimus, paskatinti nykti kvėpavimo takų gleivinę, nosies pertvarą, pakenkti dantims.
Apsinuodyti galima ir kitomis pavojingose automobilių atliekose esančiomis medžiagomis. Dalis tokių medžiagų, tokių kaip švinas, kaupiasi organizme, o neigiamas jų poveikis gali pasijusti ir po daugelio metų. Švino ir kitų sunkiųjų metalų taip pat gausu alyvoje, ja suteptuose filtruose ir amortizatoriuose.
Svarbu žinoti, kad alyvos atliekas draudžiama maišyti su kitomis atliekomis ar medžiagomis, pilti į vandens telkinius, ant dirvožemio ar į kanalizaciją.
Tvarkyti reikia išmanymo ir specialios įrangos
Pagal Europos Sąjungos šalyse galiojančius reikalavimus, automobilių atliekos privalo būti surenkamos ir perduodamos tvarkyti bei perdirbti atliekų tvarkymo bendrovėms.
Pasirūpinti savo automobilio atliekomis vairuotojas gali ir pats, atvežęs netinkamas naudoti detales atliekų tvarkymo įmonei. Šios įmonės turi visą reikiamą įrangą tinkamai ir saugiai paruošti atliekas perdirbimui ir pakartotiniam naudojimui. Taip pat atliekas galima atvežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurių visoje Lietuvoje yra 81.
Rūpintis atliekomis įpareigoti ir automobilių servisai, teikiantys priežiūros ir remonto paslaugas. Autoservisams draudžiama po remonto likusias atliekas grąžinti automobilio savininkui – jas jie privalo atiduoti atliekų tvarkytojams ir perdirbėjams.
Pasidomėti, kaip tvarkoma, reikia ir patiems
Tiesa, ne visi autoservisai užtikrina tinkamą automobilių atliekų tvarkymą, tad sąmoningi transporto priemonių savininkai turėtų atsakingai rinktis paslaugų tiekėjus.
Atpažinti atsakingą servisą galima jau įėjus į jo teritoriją ir patalpas. Serviso patalpose turėtų stovėti kelios atliekų talpyklos, skirtos jas išrūšiuoti. Į vienas kraunami akumuliatoriai, į kitas – amortizatoriai, į trečias – įvairūs filtrai, į ketvirtas pilama panaudota alyva ir t. t. Atliekų talpyklos privalo stovėti ten, kur jas būtų lengva pasiekti automobilių meistrams – darbo patalpose arba šalia jų. Paprastai tai būna didelio tūrio, kartais net iki 200 litrų, statinės, pažymėtos specialiais lipdukais. Tad šias talpas nesunku pastebėti ir į servisą savo automobilį atvariusiems vairuotojams.
Vairuotojams, norintiems būti ramiems, kad jų automobilio atliekomis bus pasirūpinta tinkamai, į pagalbą skuba ir „Žalvario“ inicijuotas projektas „Esu atsakingas vairuotojas“. Jo svetainėje www.esuatsakingas.lt galima rasti atsakingų automobilių servisų sąrašą ir žemėlapį su jų kontaktais.
Mažinti žalą reiškia perdirbti
Pagrindinis būdas mažinti neigiamą poveikį gamtai yra panaudotų automobilio dalių perdirbimas. Futbolo aikštelių danga, trinkelės, sūpynės ir net batai – daiktai, kuriuos galima pagaminti vien iš perdirbtų automobilių padangų. Iš perdirbtos alyvos gaminama nauja, o metalinės atliekos perdirbtos gali būti naudojamos neribotą skaičių.
Atliekų, kuriose yra metalo perdirbimas – vienas svarbiausių, siekiant mažinti žalą aplinkai. Pagrindinės metalo savybės nekinta, o perdirbimo proceso metu sunaudojama daug mažiau energijos negu gaminant naujas detales iš rūdos. Be to, perdirbant taip pat sunaudojama mažiau pirminių žaliavų. Tai leidžia mažinti metalo kasybos ir rūdos transportavimo metu daromą neigiamą poveikį aplinkai.
Šiandien gaminami automobiliai tampa vis ekologiškesni, tačiau nuo pačių vairuotojų ir transporto priemonių savininkų veiksmų ir sąmoningumo priklauso labai daug, kad patogus kasdienis susisiekimas padarytų kuo mažiau žalos aplinkai. Daugeliu atvejų tereikia paprastų, bet labai svarbių kiekvieno iš mūsų veiksmų, kad prasidėtų teigiami pokyčiai.