Kaip dažnai barstomi ir valomi pėsčiųjų takai?
Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Kelių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Audriaus Vaitkaus, pėsčiųjų takų priežiūra žiemą Lietuvoje priklauso nuo to, kur tie takai yra: urbanizuotoje teritorijoje ar už jos. Keliuose pėsčiųjų takai žiemą prižiūrimi nuo 9 iki 16 val. Atsiradus itin slidžiai tako dangai, pavyzdžiui, po lijundros arba ant dangos susiformavus šlapiam ledo sluoksniui, dangos slidumas turi būti pašalintas per 12 val. Valant sniegą, ledą, norint sumažinti slidumą, rekomenduojama naudoti smulkų žvirgždą arba akmens skaldelę.
Miestuose priežiūros reagavimo laikas ir normatyvai priklauso nuo kiekvienos savivaldybės nustatytų reikalavimų. Pavyzdžiui, Vilniaus mieste pėsčiųjų takų danga susidarius plikledžiui turi būti pabarstyta ir pašalintas slidumas ne ilgiau kaip per 2 val. intensyviausiuose pėsčiųjų takuose, per 4 val. – mažesnio intensyvumo.
Pasak Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus teritorijų tvarkymo poskyrio vedėjos, Rasos Ražanskienės, pagal galiojančias Vilniaus miesto sutartis su rangovais, po snygio reprezentacinių gatvių šaligatviai išvalomi ir pabarstomi per 4 val. nuo snigimo pabaigos. Kitose gatvėse – per 8 val., kiemuose – per 12 val. Snigimo metu vykdomas maršrutinis valymas valančios technikos mechanizmo pločiu, ne mažesniu kaip 0,8 m.
Rekomenduojama miestų zonose pėsčiųjų takus prižiūrėti visiškai nuvalant ir ištirpdant sniegą bei ledą.
„Rekomenduojama miestų zonose pėsčiųjų takus prižiūrėti visiškai nuvalant ir ištirpdant sniegą bei ledą. Tokiu būdu būtų sudaromos palankios sąlygos žmonių judumui draugiškomis aplinkai sąlygomis. Rekomenduojamos medžiagos pėsčiųjų takų barstymui – druska, 0,25/4 arba 2/5 mm fr. žvirgždo (skaldelės) mišinys, su druskomis arba be jų“, – sako A.Vaitkus.
Kaip tinkamai valyti sniegą daugiabučių kiemuose?
Šaligatviai kiemuose gali būti barstomi druska, smėliu ir smulkiu žvyru su druskomis arba be jų. Visų pirma, būtina pašalinti sniegą jį nukasant nuo šaligatvių. Tikslinga numatyti sniego sandėliavimo vietas. Dažnai daroma klaida, kuomet kiemų šaligatviuose sniegas nepašalinamas nuo šaligatvio, tik barstoma smėliu. Tokiu būdu, atlydžio metu ar pakartotinai sningant, šaligatvių danga tampa labai slidi, nelygi ir pavojinga.
„Esminis veiksnys kiemuose – sniego pašalinimas nuo pėsčiųjų eismo zonos į tam numatytas kiemo zonas, išvežimas, nuvalytų zonų barstymas druska arba frikcinėmis medžiagomis. Pasirinkimas dėl barstomųjų medžiagų gali būti labai individualus“ , – pasakoja A.Vaitkus.
Anot Vilniaus miesto savivaldybės poskyrio vedėjos R.Ražanskienės, sniego išvežimas vykdomas tik iš miesto reprezentacinių vietų.
Miestuose daugėjant dviratininkų – didesnis dėmesys dviračių takams
Plečiantis dviračių takų tinklui ir atsiradus vis daugiau žmonių, kurie jais naudojasi visus metus, atsirado poreikis keisti dviračių takų priežiūros reikalavimus. Kaip ir pėsčiųjų takai, taip ir dviračių takai prižiūrimi atsižvelgiant į tai, kur jie yra – užmiestyje ar mieste ir kokio reikšmingumo. Dviračių takams užmiestyje taikomi tie patys normatyvai, kaip ir pėsčiųjų takams.
„Vilniaus mieste, susidarius plikledžiui, dviračių tako danga turi būti pabarstyta, slidumas pašalintas ne ilgiau kaip per 2–3 val., nes mieste dviratininkų eismas daug intensyvesnis nei užmiestyje. VILNIUS TECH ekspertai pateikė rekomendacijas, kaip Vilniaus mieste prižiūrėti pagrindinius dviračių takus valant sniegą, šalinant ledą, užtikrinant visišką šių reiškinių ištirpdinimą per 2 val. pasibaigus krituliams“, – teigia profesorius.
Anot VILNIUS TECH eksperto, šaligatvius kiemuose rekomenduojama valyti ne mažesniu kaip 0,8 m pločiu, kad žmonės galėtų saugiai pasiekti autobusų stoteles, kitus svarbius punktus. Kai baigia snigti, šaligatvių dangą reikėtų nuvalyti visu pločiu.
Sniego surinkimo vietų nauda – kokia ji?
Profesoriaus teigimu, sniego surinkimo vietų numatymas ypač aktualus miestams dėl esamo mažo laisvo ploto. Prieš pradedant sniegą gabenti į surinkimo vietas, būtina kuo labiau išnaudoti netoliese esančias vietas. Pavyzdžiui, neužstatytas zonas, kuriose sniegas gali būti kaupiamas iš netoliese esančių teritorijų ir paliekamas tirpti.
Sniego surinkimo vietų numatymas ypač aktualus miestams dėl esamo mažo laisvo ploto.
Išvežant sniegą į surinkimo vietas, didžiausią neigiamą poveikis aplinkai sukelia krovininių transporto priemonių išmetamųjų dujų emisijos. Siekiant kuo mažiau transportuoti, sniegas išvežamas tik tais atvejais, kuomet nėra galimybės sniego kaupti gatvės prieigose arba kyla pavojus saugiam eismui, norint paruošti gatves tikėtinam labai smarkiam snygiui.
Lietuvos miestai turi nusimatę sniego surinkimo ir/ar tirpinimo vietas, į kurias sniegas išvežamas esant labai smarkiam ir gausiam snygiui.
Krovininių transporto priemonių elektrifikavimas šį procesą iš esmės turėtų pakeisti jau netolimoje ateityje. Tad sniego surinkimas ir išvežimas į bendrąsias surinkimo ar tirpdymo vietas turėtų tapti svarbiu prioritetu, leisiančiu efektyvinti priežiūrą žiemą miestuose bei tausoti aplinką.
Sniegą tirpdančių medžiagų poveikis aplinkai
Pasak VILNIUS TECH eksperto, druskos poveikis betono tiltams ir viadukams, pralaidoms, pamatams yra neigiamas. Visi pamatai turi būti su hidroizoliacija arba atsparūs vandens ir druskų poveikiui. Plieninėms konstrukcijoms, automobilio kėbului, kitoms plieno detalėms neigiamą korozijos poveikį sukelia sulfatai, esantys kelių priežiūrai naudojamoje druskoje.
Pagal masę, 1 proc. natrio chlorido tirpalas, kuriame yra sulfatų, plieno koroziją pagreitina iki 6 kartų, lyginant su 3,5 proc. pagal masę natrio chlorido tirpalu be sulfatų. Į tai atsižvelgiant, turėtų būti ribojamas sulfatų kiekis žiemos priežiūros druskose. Tai daroma, remiantis normatyvais.
Natrio chloridas daro neigiamą poveikį aplinkai. Augmenijai žalingas poveikis didžiausias šalikelių ir šaligatvių zonose. Tolstant nuo važiuojamosios dalies šis poveikis gerokai mažėja ir galiausiai už 12 metrų yra nereikšmingas.
Druskos, patekusios į vandens telkinius, Vilniaus atveju išskirtinai į Nerį, galimai turi neigiamą poveikį smulkiausiems gyviams.
„Miestuose didelė dalis dangų priežiūrai naudojamų druskų patenka į paviršinius gėlo vandens telkinius, upes ir ežerus. Druskos, patekusios į vandens telkinius, Vilniaus atveju išskirtinai į Nerį, galimai turi neigiamą poveikį smulkiausiems gyviams – mikrobestuburiams – žemiausiai mitybos grandinės daliai gėlame vandenyje. Todėl būtina nuolatos tobulinti priežiūros žiemą technologijas, ledą tirpdančias medžiagas ir jų išbėrimo normą“ , – teigia Kelių tyrimų instituto direktorius.
