Kabulo gatvių džiazas: jokių burkų prie vairo

Tęsiame pasakojimą apie eismą Afganistano sostinės Kabulo gatvėmis, kuriomis nardantys vairuotojai privalo būti miklūs, kantrūs, atsargūs, bet įžūlūs, kitaip norimo taško gali ir nepasiekti. Įprastos taisyklės čia interpretuojamos savaip. Nelaužomas vienas principas – nėra jokių taisyklių. Reikiamo pastato tenka ieškoti ne pagal adresą, bet pagal mečetę, prekybos centrą ar kitą svarbesnį pastatą, užtat mašiną galima nusiplauti tiesiog gatvėje, sustojus prie sankryžos.
Eismas Afganistane
Eismas Afganistane / Eglės Digrytės nuotr.

Neplauti mašinos? Susimokėk!

Mūsiškės Užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje akis bado raudonas įspėjimas: „Į Afganistaną rekomenduojama nevykti.“ Sveiko proto žmonėms patartina juo vadovautis. Bet kartais likimo vėjai vis tiek nupučia į Kabule, taigi tenka suktis.

Jei esi diplomatas ar dirbi nevyriausybinėje organizacijoje, dėl būsto ir transporto greičiausiai neteks sukti galvos. Gyvensi saugomoje teritorijoje ar svečių namuose. Turėsi vairuotoją – galbūt afganą, kalbantį angliškai, kuris nuveš ten, kur reikia. Dar pamokys vietos kalbų ir patars, kur parduoda skaniausią šviežią duoną.

Čia nestebina priešpriešiais atvažiuojančios mašinos – net keturių juostų kelyje su žole vidury.

Automobilis greičiausiai bus šarvuotas „Land Cruiser“. Prieš sėdant į jį patartina pasimankštinti, nes grakščiai atplėšti 5 tonas sveriančio visureigio duris – ne liaunų rankelių darbas. Dėl dulkių ir šiaip apsiblausęs Kabulas pro tamsintus stiklus atrodys dar pilkesnis.

Tie stiklai labiau gadina vaizdą nuotraukose, o ne saugo nuo pašalinių akių. Landūs ir neįtikėtinai smalsūs afganai iš tolo užuodžia, kad viduje sėdi vakarietė be skaros ir gal net trumpomis rankovėmis. Jei tik mašina sustoja grūstyje, jie bemat priglunda prie stiklo, ranka prisidengę nuo saulės. Kai kurie net atsineša glėbyje vaikus ir taip pat kiša juos prie stiklo: matai, kaip gali atrodyti moteris!

Neretai prie stabtelėjusios mašinos pripuola gatvės prekeiviai ir bankininkai – kas siūlo įsigyti kramtomosios gumos, cigarečių ar kokį nieką, kas prieš nosį iškelia pundą mobiliojo ryšio kortelių, kas mojuoja pluoštu pinigų ir mikliai keičia dolerius į afganius.

Moterys šiame versle nedalyvauja. Jos tiesiog prašo pinigų, per patį piką vidury gatvės vaikščiodamos nuo vieno automobilio prie kito. „Bakšiš“, „sir“, „madam“ – iš po burkos girdi piktą murmesį. Kai paduodi suglamžytą banknotą, jis greitai dingsta burkos klostėse, o pati burka be padėkos ar palaiminimo nuskuba prie kito geradario.

Dažnai prie stabtelėjusio automobilio gali pamatyti ne prekeivį ar burką, bet vaiką su šlapiu skuduru, kuriuo jis akimirksniu ima šveisti langus. Pinigų mažiui duodi ne už gerą darbą, o kad skubiai dingtų, nes ir taip dulkėtą stiklą jis padaro dar baisesnį.

Kai kur tiesiog gatvėje veikia improvizuotos plovyklos. Vaikėzai, nusitvėrę skudurus, tokius pat purvinus kaip jie patys, brūžina per vandeniu apipiltus mašinų šonus, braidydami guminėmis šlepetėmis apautomis kojomis po balas, susidariusias iš to paties vandens.

Mano adresas – ne namas ar gatvė...

Eismas Afganistane vyksta dešine puse. Tiksliau, turėtų vykti. Čia nestebina priešpriešiais atvažiuojančios mašinos – net keturių juostų kelyje su žole vidury. Kartą, kai įstrigome visai netoli namų, vairuotojas paprašė jo nepaskųsti, suktelėjo iš begalinės automobilių eilės ir nušvilpė pirmyn tuštutėle priešpriešine juosta. Tarptautinių organizacijų darbuotojai paprastai taip nesielgia – prie nenuslūgstančios įtampos nesinorėtų sulaukti dar ir afganų nepasitenkinimo dėl įžūlių vairuotojų.

Eglės Digrytės nuotr./Eismas Afganistane
Eglės Digrytės nuotr./Eismas Afganistane

Smagu stebėti, kaip vairuotojai įveikia žiedus, kurių Kabule priskaičiuojama beveik 40. Reikėtų važiuoti ratu pagal laikrodžio rodyklę – dauguma taip ir elgiasi. Bet jei susidaro grūstis, o kairiau – laisva ir kaip sykis laukia posūkis ton pusėn, vairuotojas nesidairydamas mauna pagal laikrodžio rodyklę. Nei jei šalia mosikuoja policininkas. Juoba kad žiedais dažniausiai vadinamos didesnės sankryžos su centre įsmeigtu dryžuotu strypu ar trobą ant vištos kojos primenančios policijos būdelės.

Afganams nieko nereiškia sustoti vidury žiedo persimesti vienu kitu žodeliu su pažįstamu vairuotoju. Net persirikiuodami jie ne visada žvilgteli į galinio vaizdo veidrodėlį. Kadangi tausoja lemputes, nerodo posūkių ir sutemus nebūtinai įsijungia žibintus.

Čia nėra tradicijos segtis saugos diržus, bet Kabule mažai žmonių žūna avarijose – sunku pasiekti tokį greitį, kad įvykus nelaimei būtų aukų. Nors tenka girdėti ir apie itin tragiškas avarijas, savo akimis mačiau vos porą automobilių susidūrimų – Lietuvoje dėl tokių net nebūtų kviečiama policija.

Visi važinėja, kaip šauna į galvą ir neretai pavojingai, todėl vairuojai daugiau dėmesio kreipia į kitus ir, nors kiekvienas nori būti pirmas, sugeba išvengti net švelnių stuktelėjimų. Daugiau problemų kiltų, jei afganai būtų priversti laikytis mums įprastų taisyklių.

Labiausiai glumina faktas, kad Kabule dauguma gatvių neturi pavadinimų. Mano adresas – Shar-e Naw (lietuviškai – Naujamiestis), prieš Vidaus reikalų ministeriją. Mėgstama kavinė įsikūrusi Qala-e Fatula rajone 4-oje gatvėje, Wazir Akbar Khan rajone 15-oje gatvėje. Tiksli pastato vieta nusakoma pagal žinomus orientyrus – parduotuves, viešbučius, mečetes, parkus. Vienas bičiulis gyvena „dideliame name apie 150 metrų į kairę nuo prekybos centro „Finest“.

Nepaisant to, susigaudyti nėra sunku – miesto planuotojai mėgo gatves braižyti statmenas viena kitai, didesnėmis atskirdami rajonus. O štai keli rajonai, pastatyti sovietų ir laikomi prestižiniais, nes čia pastatuose įrengtas centrinis šildymas, nesukant galvos buvo pavadinti tiesiog Macrorayan 1, Macrorayan 2…

Moterys vairuoja, bet... nelabai

Ir dar viena detalė – čia nematyti vairuojančių moterų. Priešingai nei Saudo Arabijoje, joms vairuoti nedraudžiama, tačiau skarota persona už vairo – vis dar egzotika. Man tokia laimė teko porą kartų – mieste, kur gyvena daugiau žmonių nei visoje Lietuvoje!

Labiausiai glumina faktas, kad milijoniniame Kabule dauguma gatvių neturi pavadinimų.

Žiniasklaidoje skelbiama statistika teigia, jog 2009 metais Afganistane vairuotojo pažymėjimus gavo 180 moterų (daugiausia iš užsienio grįžusios medikės, teisininkės) ir beveik 30 tūkst. vyrų.

Karo su sovietais metais moterys vairavo net troleibusus. Bet valdžion patekę talibai nusprendė, kad joms nevalia nei mokytis, nei sportuoti (beje, kaip ir visiems kitiems), nei dirbti, ką jau kalbėti apie automobilius.

Paklaususi, ar afganės vairuoja, visada išgirstu „taip, bet… ne“. Iki šiol nemažai vyrų įsitikinę, kad dailioji lytis dažnai sukelia avarijas ir apskritai jos darbas yra sėdėti namie. Moteris atbaido katastrofiška saugumo situacija ir net apranga – skara netrukdytų, bet pabandykite vairuoti apsirengę burką!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų