Automobilis ar viešasis transportas?
Kas visgi geriau kasdieniams poreikiams maršrutu „namai-darbas-namai“ – automobilis ar viešasis transportas? Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas ir vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis paklaustas tik pradėjo linkčioti galva:
„Tai visada buvo toks egzistencinis klausimas miestui. Iš tiesų miestas turi būti suplanuotas taip, kad būtų patogus susisiekimas įvairiomis transporto priemonėmis. Tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu. Todėl viešasis transportas turi būti tiek patogus, tiek greitas, švarus, šiltas ir tvarkingas, kad būtų gera alternatyva individualiam automobiliui“, – teigė M. Pakalnis, patikinęs, kad šiandien Vilnius turi gana gerai išvystytą viešojo transporto infrastruktūrą.
Klausimas, o kiek tai kainuos pačiam gyventojui? Išlaidos viešojo transporto nuolatiniam bilietui yra fiksuotos, automobilio išlaikymo ir eksploatavimo išlaidos yra labiau kompleksinės ir lengvai kintamos. Visi žinome, tačiau to taip nevertiname, kol nematome suvestinės kaip „ant delno“. 15min žurnalistė, remdamasi savo asmenine patirtimi, palygino išlaidas šioms skirtingoms transporto priemonėms. Rezultatas vienareikšmis – per mėnesį kompleksinės išlaidos automobiliui viršija viešojo transporto nuolatinio bilieto mėnesinį mokestį 6 kartus.
Rezultatas vienareikšmis – per mėnesį kompleksinės išlaidos automobiliui viršija viešojo transporto nuolatinio bilieto mėnesinį mokestį 6 kartus.
Iš kur tokie skaičiai?
15min primena, kad šių duomenų vadinti tendencingais negalima, nes pavyzdžiu yra pateikiamas individualus atvejis. Autorė vairuoja 2007 metų „Opel Astra“, degalų sąnaudų skaičiavimui buvo paimtos tik kasdienių poreikių kelionės: nuo namų iki darbo apie 7 kilometrai.
Taigi, kelionės automobiliu šiokiadieniais, dar nusukant į parduotuvę, savaitgalis mieste – apytiksliai 100 km savaitei. Mieste dyzelio sunaudojimas siekia apie 8 l/100 km, tad mėnesio išlaidos siektų apie 46 Eur. Skaičiuojama suma, remiantis šiandienine rinkos kaina, apie 1,30 Eur./l.
Suma neatrodo taip jau baisiai lyginant su išlaidomis nuolatiniam bilietui – suaugusiems mėnesiui jis šiuo metu kainuoja 29 Eur. Tačiau juk išlaidos automobiliui yra kompleksinės, per metus išleidžiame gerokai daugiau automobilio išlaikymui. Draudimas metams – apie 200 Eur. Per porą metų bent 50 proc. brangęs vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas gali augti ir toliau.
Draudimo ekspertai ragina susitaikyti su tuo, kad po kelerių metų drausti automobilį gali kainuoti ir dvigubai brangiau. Toliau: plovimo paslaugos, netikėtai išlindę gedimai ir mokamas parkavimas mieste. O kur dar padangų keitimo paslaugos ir kas kelis sezonus susidėvinčios vasarinės ir žieminės padangos.
Reikėtų nepamiršti ir automobilio nuvertėjimo.
Be to, reikėtų nepamiršti ir automobilio nuvertėjimo. Minėtasis automobilis 2017 metų rugsėjį buvo įsigytas už 2 600 Eur, per einamųjų metų laikotarpį nuvertėjimas gali siekti apie 400 Eur dėl susidėvėjimo ir kosmetinių defektų. Todėl nors nuvertėjimo vertinimas ir yra subjektyvus, bet faktas, kad automobilio už tą pačią sumą jau nebeparduosi.
„Ausegra“ serviso vadovas Arvydas Gailiušas teigė, kad lyginti skirtingas automobilių markes reikėtų labai atsargiai – kiekvienas atvejis yra labai individualus ir kompleksinis.
„Vairuojančiam „BMW“ gali tekti ir keliskart daugiau pinigų skirti automobilio eksploatacijai per metus, lyginant su „Opel“ vairuotoju. Tiesa, man kartais graudu žiūrėti, kaip žmonės stengiasi sutaupyti. Buvo atvejų, kai pas mus atvažiavo su apynauju „BMW“ ir norėjo keisti detales į kuo pigesnes. Arba kartais pakaitinių padangų eina ieškoti į prekybos centrus. Turėdami brangų karkasą tikisi kuo pigesnes detales sudėti – taip nepraėjus nė mėnesiui turės vėl pas mus sugrįžti, o juk mes už garantiją atsakome. Todėl niekada pigesnių detalių niekas nesiūlys aukštesnės klasės automobiliui”, – pasakojo A. Gailiušas.
Miestas ėmėsi pokyčių
Taigi žmonės yra linkę pakloti dideles sumas komforto labui. Vis dėlto miestas yra suinteresuotas laisvinti gatves nuo beprasmiško kelių kilometrų kelionių su nuosava priemone.
Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas ir vyriausiasis Vilniaus architektas Mindaugas Pakalnis pripažino, kad mieste jau seniai yra imtasi žingsnių, kuriais siekiama padaryti patrauklesnį viešąjį transportą ir sklandesnį asmeninių automobilių eismą.
Miestas yra suinteresuotas laisvinti gatves nuo beprasmiško kelių kilometrų kelionių su nuosava priemone.
Vienas jų automobilių vairuotojams gal ir neskamba patraukliai, tačiau nors kiek išlaisvina miesto centrą nuo motorizuotų priemonių šurmulio – apmokestintas parkavimas.
„Parkavimo politika skatina nesiveržti į miesto centrą su automobiliu nesant dideliam reikalui. Taip atlaisvinome gatves pasivaikščiojimams ir važiavimui dviračiu. Todėl manau, kad parkavimo apmokestinimo politika labai pasiteisino. Iš tikrųjų, vis daugiau žmonių norėdami pasiekti miesto centrą, pasirenka eiti pėsčiomis arba atvykti viešuoju transportu, prieš tai palikę automobilį šiek tiek toliau“, – teigė M. Pakalnis.
Kelionės viešuoju transportu auga
Pastaruoju metu viešojo transporto komfortas yra gerokai išaugęs. Nuo 2017 metų iki dabar Vilniuje rekordiškai pasikeitė autobusų parkas – beveik 50 procentų autobusų yra visiškai nauji. Be to, daugėjant naujų autobusų ir troleibusų, kurių Vilnius jau netrukus sulauks, dažninamas viešojo transporto važiavimas, atsižvelgiama į pačių keleivių nuomonę organizuojant viešojo transporto darbą – jiems suteikiama galimybė teikti savo pasiūlymus tvarkaraščiams bei kitiems pakeitimams.
„Reformuota sistema, kai atsirado greitieji autobusai pasiteisino – beveik bet kuriuo paros metu galima prognozuoti, kiek užtruks kelionė nuo taško „A“ iki taško „B“. Dažnai kelionė autobusu yra trumpesnė nei automobiliu“, – teigė M. Pakalnis.
Remiantis praėjusiais metais Vilniaus miesto savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ atliktu keleivių srautų tyrimu, įprastą darbo dieną viešuoju transportu yra atliekama maždaug 514 tūkstančių maršrutinių kelionių. Šių metų stebėjimai parodė, kad lyginant 2017 metų rudens ir 2018 metų pavasario keleivių srautų duomenis, bendras kelionių viešuoju transportu skaičius išaugo maždaug 6,1 proc. Mieste daugėjant naujų viešojo transporto priemonių, augantys keliaujančiųjų viešuoju transportu skaičiai fiksuojami ir toliau.
Per metus bendras kelionių viešuoju transportu skaičius išaugo maždaug 6,1 proc.
„Kurdami bendrąjį naują miesto planą, norime formuoti jį pagal vadinamąjį transportinį koridorių modelį. Turime greituosius autobusus, tad aplink jų maršrutus skatiname būsto, darbo vietų, paslaugų centrų plėtrą. Visada galima tikėtis, kad taip augs ir keleivių srautas. Taip tos linijos ateityje galėtų tapti ir kitomis transporto rūšimis, jei miestas tam bus pribrendęs“, – apie šiandieninę viešojo transporto vystymo strategiją atsiliepė M. Pakalnis, neatmetęs alternatyvių priemonių statymo ateityje.
Paklaustas apie sostinės priemiesčio plėtrą ir to įtaką eismui, Miesto plėtros departamento vadovas teigė, kad prioritetas yra miestą tankinti. Tai padeda žmonėms atsisakyti daugiau individualių transporto priemonių ir taip labiau mėgautis miestietiško gyvenimo privalumais.
„Skatiname, kad miestas plėstųsi viduje, o ne į priemiesčius. Todėl pramoninės, sandėlių teritorijos mieste yra naujinamos. Vietoje buvusių gamyklų atsiranda būstai – jie yra žymiai tvaresni miesto plėtros atžvilgiu. Miesto plėtimasis priešingai didina individualaus transporto srautus“, – paaiškino M. Pakalnis.
- Medžiaga parengta pagal SĮ "Susisiekimo paslaugos" užsakymą. Turinys apmokėtas.
- 15min primena, kad šių duomenų vadinti tendencingais negalima ir užsakovas turiniui įtakos nedarė. Pavyzdžiu yra pateikiamas individualus atvejis, autorė vairuoja 2007 metų „Opel Astra“.
