Laimei, automobilių konstrukcijoje atsiranda vis daugiau saugiklių, užtikrinančių, kad atsipalaidavimo akimirkos pasekmės nebus skaudžios.
Vienas naujausių ir efektyviausių išradimų – autonominio stabdymo sistemos.
Ne tik fiksuoja kliūtis, bet ir jas atpažįsta
Nuosekliai tobulinamos automobilių technologijos ilgainiui tampa viena nuo kitos neatsiejamos. Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS) nebūtų itin veiksminga, jei inžinieriai stabdymui nebūtų galėję pasitelkti diskinių stabdžių, kuriuos dar 1955-aisiais pirmoji serijinės gamybos modeliuose pradėjo montuoti „Citroën“ bendrovė.
Tęstinumas išliko ir tobulinant autonominio stabdymo technologijas, nes jos ypač glaudžiai susijusios su efektyviu bei itin tiksliu ABS valdymu.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto profesorius Vidas Žuraulis pažymi, kad kiekvienos tokios sistemos veikimo pagrindas – gebėjimas atpažinti kelyje esančią kliūtį ir nustatyti kylančio pavojaus lygį. Anot mokslininko, tai daroma labai paprastai – nustatomas atstumas iki priekyje esančio objekto ir žiūrima, kaip jis keičiasi.
„Tai svarbiausias rodiklis, pagal kurį sistema įvertina, ar vairuotojui dar pakanka laiko pačiam pastebėti kliūtį ir imtis veiksmų, ar laikas iki gresiančio susidūrimo yra pernelyg trumpas, todėl būtina aktyvuoti avarinį stabdymą“, – esminį principą aiškina pašnekovas.
V. Žuraulis priduria, kad pirmosios autonominio stabdymo sistemos rėmėsi tik radarų informacija. Vėliau buvo pradėtos naudoti vaizdo kameros, o aukščiausias lygis pasiektas pritaikius gaunamų duomenų analizę.
Kameroms taip pat nebūtinas atspindys nuo metalinio paviršiaus, tačiau jos puikiai veikia drauge su radarais. Naujos kartos sistemos galėjo gerokai tiksliau fiksuoti objektus ir jų artėjimo greitį.
„Radarams taip pat šiek tiek trukdė prastos oro sąlygos, kuomet lauke tvyrant rūkui, lyjant, taip pat kėbulą dengiant sniegui, galėjo trūkti tikslumo. Tokiose situacijose itin praverčia vaizdų analizė, kuri leidžia greičiau užfiksuoti pavojingas situacijas ir padidina eismo saugumą“, – dėsto mokslininkas.
Pasitelkia neuroninius tinklus
Profesorius priduria, kad dabar daugiausia tobulinami įrangos valdymo algoritmai, o vaizdai analizuojami netgi pasitelkiant dirbtinį intelektą – neuroninius tinklus. Įrašomas didžiulis kiekis duomenų, kuriuos sistema gali labai greitai palyginti su realiuoju laiku gaunama informacija.
„Tai leidžia šiai įrangai ne tik pamatyti kliūtis ir stebėti atstumus iki jų, bet netgi juos klasifikuoti. Technologija gali atskirti, ar matomas objektas yra lengvasis automobilis, sunkvežimis, mokyklinis autobusas, o galbūt dviratininkas arba pėsčiasis. Be to, tai leidžia išvengti klaidų, t.y. skrendančio plastikinio maišelio nelaikyti pavojinga kliūtimi“, – aiškina V. Žuraulis.
Tokios pažangiausios automatinio stabdymo sistemos versijos, turinčios pėsčiųjų ar dviratininkų atpažinimo funkciją, ilgą laiką buvo išskirtiniu prabangių automobilių segmento privalumu. Visgi, optimizavus inžinerinius sprendimus, šios technologijos dabar diegiamos ir vidutinės klasės kompaktiškuose miesto hečbekuose.
Tiesa, dėl savo sudėtingumo jos įprastai montuojamos aukštesnio įrangos lygio automobiliuose.
Pavyzdžiui, visuose „Citroën C4“ modeliuose standartiškai diegiama avarinio stabdymo technologija, tačiau rinkdamiesi aukščiausią įrangos lygį vartotojai gauna pažangiausią jos versiją, turinčią dviratininkų ir pėsčiųjų atpažinimo funkciją. Tai tik dar vienas patvirtinimas, kad renkantis naują automobilį verta pasidomėti ne tik kaina, bet ir siūloma įranga.
Neatsiejama nuo ABS sistemos efektyvumo
Pagal radarų ir kameros duomenis užfiksavus neišvengiamą pavojų, aktyvuojami stabdžiai, kurie, pasak V. Žuraulio, taip pat gali veikti nevienodai. Vienos technologijos pasitelkia agresyvų nepertraukiamą stabdymą, o kitos sistemos sukibimo lygį patikrina pirmiausia švelniau pristabdydamos transporto priemonę.
„Jei vairuotojas kažkokiu būdu neatkreips dėmesio į visus vaizdinius ir garsinius įspėjimus arba vairo vibraciją, pradinis stabdymas tikrai jį prablaškys. Po to stabdymo intensyvumas tik didėja“, – pastebi inžinierius.
Autonominio stabdymo įrangos veikimas, V. Žuraulio žodžiais, neatsiejamas nuo ABS sistemų darbo. Neatsitiktinai jos taip pat sparčiai tobulinamos, o šiuolaikinės technologijos pirmosiomis agresyvaus avarinio stabdymo akimirkomis pagal ratų sukimosi pagreičio pokyčius spėja nustatyti sukibimo lygį.
„ABS sistemos veikimas gali būti koreguojamas pagal gaunamus duomenis – palaikomas arba mažinamas slėgis. Stabdymo intensyvumas reguliuojamas realiuoju laiku – tai leidžia išlaikyti automobilio stabilumą ir užtikrinti, kad lėtėjant bus nuvažiuotas minimalus atstumas“, – kalba mokslininkas.
Vairavimo pagalbos tapo prieinamos visiems
V. Žuraulio teigimu, automobilių gamintojai ne veltui skelbia, kad autonominio stabdymo sistemos – itin svarbus žingsnis siekiant padidinti saugumą keliuose. Ilgainiui ši įranga taps privaloma visuose naujuose Europos Sąjungoje parduodamuose automobiliuose. Ekspertų vertinimu, tai turėtų leisti kasmet išsaugoti mažiausiai 25 tūkst. gyvybių.
Kalbėdamas apie autonominio stabdymo sistemai giminingą prisitaikančiąją greičio palaikymo sistemą, mokslininkas pastebi, kad nors pati technologija nėra nauja, papildomas jos funkcionalumas taip pat leido pastebimai padidinti eismo saugumą. Vis dėlto pašnekovas įspėja, kad net ir pažangiausiomis technologijomis aklai pasikliauti nederėtų.
„Net ir važiuojant nedideliu greičiu avarinio stabdymo sistemos nesuveikia 100 proc. atvejų. Vairuotojas vis dar privalo išlikti maksimaliai susikoncentravęs į pagrindinį savo darbą, o technologijas reikėtų laikyti labiau atsarginiu variantu, kuris gelbėja padarius klaidą“, – reziumuoja V. Žuraulis.
Mokslininkas viliasi, jog ilgainiui visos pažangiausios pagalbinės sistemos taps prieinamos ne tik pačius brangiausius automobilius besirenkantiems pirkėjams. Jau yra gamintojų, kuriems šis mąstymas – itin artimas.
Diegiamos ir nebrangiuose automobiliuose
Pavyzdžiui, tokiuose modeliuose kaip naujos kartos „Citroën C4“ diegiamos visos moderniausios saugumo technologijos, įskaitant praplėstų galimybių kelio ženklų atpažinimo ir įspėjimo apie sumažėjusį vairuotojo budrumą sistemas. Iš viso siūloma 20 vairavimo pagalbų, kurias visas galima gauti neviršijant 25 tūkst. eurų sumos. Dauguma šių sistemų diegiamos ir kituose Prancūzijos gamintojo modeliuose.
