Kaip teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjas dr. Donatas Valiukas, klimato kaita vyksta dėl vadinamojo šiltnamio efekto, kurį sukelia tam tikros dujos. Jos Žemės atmosferoje veikia panašiai kaip šiltnamio sienelės, kurios sulaiko saulės skleidžiamą šilumą – šioji neišsisklaido į kosmosą ir sukelia visuotinį atšilimą.
„Daugelis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) susidaro natūraliu būdu, tačiau dėl žmogaus veiklos kai kurių dujų, ypač anglies dioksido (CO2), kiekis atmosferoje palaipsniui didėja. Paskaičiuota, kad 2020 metais CO2 koncentracija atmosferoje buvo 48 proc. didesnė nei ikipramoniniu laikotarpiu (iki 1750 m.). O transportas, kuriuo važinėjame, šiandien yra vienas didžiausių CO2 emisijos į atmosferą šaltinių“, – pasakoja D.Valiukas.
Transportas, kuriuo važinėjame, šiandien yra vienas didžiausių CO2 emisijos į atmosferą šaltinių.
Vienas didžiausių ŠESD šaltinių Lietuvoje
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros Klimato kaitos skyriaus vedėjos Eglės Kairienės, kelių transportas – vienas iš didžiausių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) šaltinių Lietuvoje, 2019 metais jis sudarė apie 30 proc. viso į atmosferą išmesto šių dujų kiekio.
„Nors transporto priemonių efektyvumas didėja, transporto sektoriaus išmetamų ŠESD kiekio dalies augimui įtakos turi spartėjantis pervežimų ir transporto priemonių skaičiaus didėjimas“, – teigia E. Kairienė. Jos tvirtinimu, pagrindinės išmetamų ŠESD kiekio mažinimo priemonės transporto sektoriuje yra keleivių ir krovinių pervežimo efektyvumo ir perėjimo prie alternatyvių, mažiau taršių energijos šaltinių (pavyzdžiui, elektros, biodegalų) derinimas. Tokiu būdu keleiviai ir kroviniai gali būti pervežami pasirenkant energijos vartojimo požiūriu efektyviausias transportavimo rūšis, o alternatyvaus kuro naudojimas papildomai sumažintų išmetamų ŠESD kiekį.
Pašnekovės manymu, kad situacija šalyje pasikeistų, pirmenybė taip pat turi būti teikiama bemotoriam transportui. Be to, kuo dažniau reikėtų rinktis elektrines mažo galingumo transporto priemones (paspirtukus, dviračius, mopedus) ir viešąjį transportą, kuris taip pat turėtų būti keičiamas į elektrinį. Trečias prioritetas, pasak E. Kairienės, turėtų būti elektromobiliai, na ir galiausiai, jei kitos išeities nėra – mažiau taršūs, mažesnio galingumo automobiliai.
Klimato kaita lemia stichinius gamtos reiškinius
Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimato ir tyrimų skyriaus vedėjo dr. D. Valiuko, kalbant apie klimato kaitą, būtina pabrėžti, kad klimatas keičiasi globaliai.
„Taip, mūsų šalies klimatas turi tam tikras būtent šiai geografinei platumai būdingas klimatines savybes, tačiau jos pamažu kinta. Klimato kaitą jaučiame ne tik mes, ji juntama visame pasaulyje. CO2 koncentracija mūsų atmosferoje vis auga, ir tas augimas stebimas jau ne vienerius metus. Tiesa, jis buvo kiek sumažėjęs pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje, 2020-ųjų metų pavasarį, kai visame pasaulyje kuriam laikui buvo sustojusi gamyba, o žmonės mažiau naudojosi automobiliais, tačiau tai buvo laikinas procesas“, – pastebi pašnekovas.
D. Valiuko teigimu, temperatūra paskutiniuoju metu akivaizdžiai kyla. „Vien Lietuvoje nuo 1961 metų vidutinė temperatūra pakilo 2,4 laipsnio, tuo tarpu globali oro temperatūra nuo industrializacijos pradžios jau yra aukštesnė net 1,2 laipsnio. Toks, iš pirmo žvilgsnio atrodytų menkas, temperatūros pakilimas mūsų planetai yra labai žalingas. Jis sąlygoja daugybę ekstremalių ir gyvybei pavojingų gamtos reiškinių: sausras (pastarosios išprovokuoja itin didelius gaisrus), smarkias liūtis, škvalus ir audras, taip pat šalčius. Ir šių stichinių gamtos reiškinių skaičius kasmet tik auga, jie – neprognozuojami, nekontroliuojami. Maža to, didėjanti oro temperatūra tirpdo ledynus, dėl to kyla vandens lygis jūrose ir vandenynuose. Visa tai turi tiesioginį neigiamą poveikį mums, mūsų gyvenamai aplinkai, atneša nemažai nuostolių, tampa net tam tikrų socialinių ar politinių įvykių priežastimi“, – pabrėžia pašnekovas.
Turime pradėti vartoti atsakingai
Į klausimą, ko turėtumėme imtis, kad CO2 dujų į atmosferą būtų išmetama mažiau, ar apskritai pavienis žmogus gali ką nors padaryti, D. Valiukas atsako, jog keistis visada pirmiausia reikia pradėti nuo savęs, nes maži asmeniai pasirinkimai įkvepia didelius valstybinius pokyčius: „Pirmiausia turėtume pradėti vartoti atsakingai: taupyti elektrą, vandenį, nešvaistyti maisto ar daiktų, rinktis darnų ir tvarų transportą.“
Keistis visada pirmiausia reikia pradėti nuo savęs.
Anot jo, kalbant apie automobilius, statistinis lietuvis vis dar važinėja didele, sena, taršia, dyzelinu varoma transporto priemone. Tik visai neseniai pradėta viešai kalbėti apie tai, kad būtina domėtis, kokia turėtų būti mašinos, kurią ketinama įsigyti, CO2 emisija, kad pastaroji būtų laikoma mažiau taršia. Tuo tarpu prieš 10 metų dažnas automobilio pirkėjas, o neretai ir pardavėjas apie tai nebuvo nė girdėję.
„Situacija pamažu keičiasi. Žmonės turi vis daugiau informacijos. Savaime suprantama, ne visi turi finansinių galimybių įsigyti naujas, modernias transporto priemones, tačiau nebūtinai tik elektra varomas automobilis bus laikomas draugišku aplinkai. Jei už tą pačią sumą, kurią skirtume galingam, dyzelinu varomam automobiliui, pasirinktume mažesnį, tačiau varomą benzinu, jei dažniau keliautume bemotoriu transportu, galų gale, jei automobilį naudotume rečiau nei dabar ir dalį maršrutų įveiktume pėsčiomis, jau prisidėtume prie pokyčių – į atmosferą išmetamų CO2 dujų kiekio mažinimo“, – tvirtina D. Valiukas.
Pasak pašnekovo, jeigu nieko nekeisime ir gyvensime kaip gyvenę, klimatas ir toliau šils. O pasekmės bus nenuspėjamos – būsime nuolatinių stichinių gamtos reiškinių sūkuryje.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
