Sukurti labai pigų daiktą yra labai sunku – paskaitykite kokių sprendimų prireikė Tata Nano pigumui. Masinė gamyba pati savaime mažina produkto kainą, nes jo kūrimo, gamybos priemonių diegimo, rinkodaros ir kiti kaštai padalinami didesniam gaminių skaičiui. „Fiat Panda“ ilgą laiką buvo pagrindinis Europos biudžetinis miesto automobilis, todėl jo istorija įdomi. Taigi, šiame straipsnyje sužinosite tik apie dizainą ir jo istoriją, o ne visus modelius, kas sekė po to, kokius variklius „Panda“ nešiojo ir taip toliau.
Pigumo priešistorė
„Fiat“ didžiąją savo istorijos dalį gamina mažus biudžetinius automobilius. Ir tai daro puikiai, nes seni itališki miesteliai pasižymi siauromis gatvėmis, kuriose karaliauja motoroleriai ir kur keturatėms transporto priemonėms būna sunku. Net ir klasikinis „Fiat 500“, kurį visi pažįstate ir mylite, nebuvo pirmasis šios ilgos ir kukliai garbingos linijos atstovas.„ Fiat“ 1936 metais ėmėsi vieno iš mažiausių pasaulio automobilių „Fiat 500 Topolino“ gamybos, kuri, su Antrojo pasaulinio karo petrauka, tęsėsi iki 1955-ųjų. Tik tada į gatves ir mados žurnalų viršelius žengė tas legenda tapęs „Fiat 500“, kuris buvo gaminamas 1957-1975 metais.
Tas automobilis tapo geru pavyzdžiu, kaip pigiai galima sukurti paprastą, bet nenuobodžią transporto priemonę. Po jo sekęs „Fiat 126“, kurį „Fiat“ Italijoje gamino 1972-1980 metais (lenkai gamino daug ilgiau) tęsė tą tradiciją.
„Fiat 126“ buvo sukurtas „Fiat 500“ pagrindu, bet turi šiek tiek pagerintą saugumo konstrukciją ir erdvesnį saloną. Įdomu, kad „Fiat 126“ yra vos 8,5 cm ilgesnis už savo pirmtaką, bet viduje turi žymiai daugiau erdvės, nes inžinieriams pavyko sumažinti variklio skyrių, geriau organizuoti bendrą kėbulo architektūrą. Tačiau apie „Fiat 126“ pamainą Italijoje imta galvoti anksti.
„Fiat Panda“ kūrimas – užduotis genijui
Aštuntojo dešimtmečio viduryje, kai „Fiat 126“ dar buvo santykinai jaunas modelis, „Fiat“ kabinetuose jau buvo dėliojama ateities strategija šiam sektoriui. Tuometinis „Fiat“ vadovas Carlo De Benedetti nusprendė pirmą kartą per kompanijos istoriją naujo modelio kūrimą patikėti kitai kompanijai – užsakymas atiteko „Italdesign“ dizaino namų kūrėjams Giorgetto Giugiaro ir Aldo Mantovani. „Zero“ vardą gavusio projekto tikslas buvo aiškiai apibrėžtas – konteineris su keturiais ratais, kiek įmanoma paprastesniu salonu ir panašia idėja kaip kiti pigūs europiečiai „Citroën 2CV“ bei „Renault 4“.
„Fiat“ vadovas Carlo De Benedetti iškėlė labai sunkią užduotį – „Zero“ negali būti sunkesnis ar brangesnis už „Fiat 126“.
