Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Kaip gali keistis automobilių registracijos mokestis ir kuo nustebins kompensacijų, įsigyjant elektromobilius, tvarka

Lietuvos automobilių pirkėjai mieliau renkasi senus geriau sukomplektuotus automobilius su galingesniais varikliais, nei naujus, ekologiškesnius bei kuklesnės komplektacijos. Gatvėse gausu dūmų debesis išmetančių į atmosferą senesnių BMW, „Mercedes“ ar „Audi“, bet retas statistinis tokio automobilio pirkėjas džiaugtųsi, jei jam pasiūlytum, tegul ir lizingu, įsigyti naują ar apynaujį mažesnį automobilį su trijų cilindrų varikliu.

Ar tokią nusistovėjusią praktiką pakeitė pernai įsigaliojęs registracijos mokestis, kuris turėjo tapti taršos mokesčiu, bet juo taip ir netapo, nes mokamas tik vieną kartą?

Tikrai ne. Nes vienkartinė įmoka nėra didelė. Todėl, lyginant su 2019 metais, pernai Lietuvoje važinėjančių automobilių amžius atjaunėjo vos 20 dienų. Kitaip tariant, pokytis niekinis.

15min laidoje „Išbandymas valdžia“ Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pakomentavo ir verslininko L.Boguševičiaus paviešintus (neoficialius) naujojo registracijos (taršos) mokesčio apmatus. Priminsime, nutekintose dokumentų nuotraukose matoma, kad benzininiams automobiliams, kurių CO2 emisija nuo 191 g/km, taikomas bazinis tarifas bus 90 eurų. Automobilio taršai didėjant kas 10g/km, mokestis proporcingai kyla.

300 g/km anglies dvideginio išmetančio dyzelinio automobilio savininkas mokėtų 2160 Eur.

Bazinis dyzelinių automobilių registracijos mokesčio tarifas – 180 eur. Jis taip pat proporcingai didėja iki įspūdingų sumų. Tarkime, 300 g/km anglies dvideginio išmetančio dyzelinio automobilio savininkas mokėtų 2160 Eur.

Primename, kokius registracijos mokesčius mokame dabar, jie yra kelis kartus mažesni:

Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio dydžiai
Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio dydžiai

Ministras S.Gentvilas laidoje sakė, kad naujo mokesčio tarifai dar nėra patvirtinti, projektas yra svarstymo stadijoje.

Ministras taip pat pabrėžė, kad viešąjį transportą norėtų padaryti patogiausia transporto priemone. Nes automobilis yra naudojamas vidutiniškai 5 proc. savo gyvavimo laiko. Todėl svarstomas projektas surinktus pinigus skirti savivaldybėms, kad jos galėtų gerinti susisiekimo paslaugas.

„Taršūs automobiliai kainuoja per pigiai. 300g/km išmetantis automobilis – tai didelis džipas, varomas dyzelinu. Apmokestinimas prasideda nuo 130 g, o pirkdami netaršų automobilį žmonės gali apskritai išvengti mokesčio. Lietuva nėra kalnų šalis, kur tokios galingos taršios transporto priemonės būtinos.

Automobilio taršos mokestis turi būti metinis. Panašiai kaip už žemę, nekilnojamą turtą. Tai turi atsiliept kas metus. Tada atsiras motyvacija persėsti į mažiau taršius automobilius. Juk bus automobilių klasė, už kuriuos taršos mokesčio mokėti nereikės“, – paaiškino ministras.

Gauti kompensaciją bus patogiau

15min jau rašė, kad balandžio mėn. pabaigoje Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra APVA atnaujins paraiškų priėmimą kompensacijoms už įsigytus mažiaus taršius automobilius bei elektromobilius. Kompensavimo formulė lieka ta pati kaip pernai. Tačiau yra ir naujovių.

Akivaizdu, kad pernai buvo išnaudota vos pusė kompensacijoms skirtos sumos. Todėl šiemet sistema bus universalesnė, kompensacija bus patogiau pasinaudoti perkant automobilį ar elektromobilį lizingu ar veiklos nuomos būdu.

Ministras pastebėjo, kad, kalbant apie CO2 emisijas, sveriant bendroje matematikoje skatinimas įsigyti elektromobilius padeda gerokai mažiau sumažinti emisiją, nei parama ekologiškam visuomeniniam transportui įsigyti.

Šio naujojo mokesčio projektas bus skelbiamas jau šios vasaros pradžioje.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų