Lygiai 7.45 val. Pilaitės Bitėnų g. esančioje viešojo transporto stotelėje į 4G autobusą įlipo Zmones.lt žurnalistė Monika Svėrytė, o tuo pačiu metu, kartu su autobusu, pajudėjo 15min.lt operatoriaus Audriaus Gavėno dviratis su elektrine pavara, 15min.lt žurnalisto Pauliaus Sviklo automobilis ir profesionalus ilgų nuotolių bėgikas Valdas Dopolskas, 2014-aisiais pasiekęs geriausią pusmaratonio rezultatą Lietuvoje.
Šįkart atstumas nesiekia pusmaratonio, o vos viršija 8 kilometrus. Lenktynės pradedamos Bitėnų g. pradžioje, o baigtis turi prie vadinamojo „Verslo trikampio“ J. Jasinskio g.
Pradžia – nežinomybė ir spėjimai
Prieš prasidedant lenktynėms, buvo galima neabejoti tik dėl vieno – bėgikas nebus pirmas, o dviratininkas – ne paskutinis. Priežastis paprasta: maratonininkas V.Dopolskas sakė, kad tokį atstumą turėtų įveikti per pusvalandį. Logiška, kad dviračiu nesunku važiuoti greičiau, o naudojami keliai juk tie patys.
Prieš prasidedant lenktynėms, buvo galima neabejoti tik dėl vieno – bėgikas nebus pirmas, o dviratininkas – ne paskutinis.
„Su elektriniu dviračiu į darbą ir iš jo važinėju beveik du mėnesius, todėl manau, kad, jei nepasiklysiu Pilaitėje, tai rytinio piko metu tikrai laimėsiu“, – prieš startą kalbėjo A.Gavėnas.
Analogiška situacija ir lyginant automobilį bei viešąjį transportą – važiuojant iš Pilaitės centro link, viešajam transportui skirtų eismo juostų beveik nėra, tad automobilis čia turi didelį pranašumą. Tad jau prieš lenktynes galima buvo spėti, kad automobilis neliks paskutinis.
Pradžia ir pabaiga – skirtingos
Būtent automobilis, nuvažiavus pirmus šimtus metrų ir netgi pirmus tris kilometrus, akivaizdžiai pirmavo – Pilaitės prospekte reikėjo sustoti tik prie vieno šviesoforo ir ten prastovėti apie minutę (penktadienį spūstys buvo gerokai mažesnės, nei kitomis dienomis). Toliau iki pat Policijos nuovados Mėnulio gatvėje kelias buvo laisvas, o ten teko atsiremti į eismo spūstį. Netikėta? Nelabai. Laisvės prospektas ir T.Narbuto gatvė kiekvieną rytą būna užsikišę nuo transporto – galima tikėtis, kad šios arterijos kaip reikiant atlaisvės jau kitų metų pabaigoje, pabaigus Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečią etapą, tačiau šiuo metu tai vienos labiausiai apkrautų vietų Vilniuje.
Automobilio sustojimas ir šliaužimas į priekį pėsčiojo greičiu leido kitiems lenktynių dalyviams išlyginti jėgas. V.Dopolskas ir A.Gavėnas pasirinko kitus kelius, kiek trumpesnius, ir nepralošė – dviratis, padedant elektrinei pavarai, gali nesunkiai išvystyti 30 km/val. ir didesnį greitį bei juo važiuoti ilgą laiką, pristabdydamas tik vingiuose ir sudėtingesnėse vietose.
Automobiliui stovint spūstyje, netoli jo atsidūrė ir autobusas su vienintele šių lenktynių dalyve mergina. Kol šios transporto priemonės į priekį Pilaitės pr. ir T.Narbuto g. judėjo vėžlio greičiu, joms pro šalį prašvilpė dviratis ir pamažu vijosi bėgikas. Lenktynės perėjo į įdomesnį etapą, tačiau autobusu važiavusi M.Svėrytė turėjo stabtelti – jai T.Narbuto stotelėje reikėjo persėsti į žmonių pilną troleibusą.
„Ne vienas keleivis sausakimšame troleibuse prasitarė, kad taip veidu į veidą kitiems kvėpuoja kiekvieną rytą. „Galėtų rytais troleibusai važiuoti dažniau“, „Tokia situacija man nepatinka, tačiau jau susitaikiau, o ką daryti?“, „Pati nevairuoju, todėl neturiu pasirinkimo“. Kita vertus, ne vienas džiaugėsi, kad nepaisant spūsčių pačiame viešajame, važiuoti patogu“, – pasakojo viešuoju transportu kasdien važinėjanti mergina, anksčiau nevengdavusi į darbą važiuoti automobiliu ar dviračiu.
Nusileidus T.Narbuto gatve, automobilis įsuko į Sėlių gatvę Žvėryne, kur iki finišo jam beliko kiek daugiau nei 2 kilometrai. Dviratis tuo metu jau buvo priekyje. Likusius porą kilometrų Žvėryno gatvėmis ir J.Jasinskio g. automobiliui pavyko išvengti spūsčių, tačiau atvykus į finišą, prie „Verslo trikampio“, čia jau su vaizdo kamera rankose laukė A.Gavėnas: jam užteko mažiau nei 21 minutės, kad įveiktų 8 km nuo Pilaitės iki miesto centro. Vidutinis jo greitis – 23,1 km/val.
„Nors šio ryto automobilių spūstys kažkodėl nebuvo labai didelės, bet su paprastu dviračiu, manau, irgi galima laimėti, tik atvykus į finišą tikrai reiktų eiti į dušą nusiprausti prakaitą ir pasikeisti drabužius. Važiavimas elektriniu dviračiu nuo įprasto skiriasi tuo, kad nereikia sunkiai minti į kalnus ir tikslą gali pasiekti visai nesušilęs, o tai didelis privalumas mieste“, – pasakojo dviratininkas A.Gavėnas.
„Persėsti iš šiltos automobilio sėdynės į žmonių prisigrūdusį autobusą – ne pati maloniausia patirtis, tačiau viešasis transportas turi ir daug privalumų: nereikia vairuoti pačiai, nereikia sukti galvos dėl laisvos parkingo vietos paieškų, pati kelionė pigesnė, be to – autobusams skirtomis juostomis važiuojantis viešasis visuomet lenkia eilę kamštyje stovinčių vairuotojų, todėl neretai pasiekti kelionės tikslą pavyksta greičiau“, – važiavimo ne nuosava transporto priemone privalumus vardijo M.Svėrytė.
Šiose lenktynėse automobilis užtruko 23 minutes – vos dviem daugiau nei dviratis. Dviem laimėtojams šnekučiuojantis ir dalijantis įspūdžiais, finiše praėjus 29 minutėms nuo starto pasirodė ir V.Dopolskas, o dar po 9 minučių atpėdino ir M.Svėrytė. Jai teko ne tik vienoje stotelėje persėsti į troleibusą, bet dar ir kelis šimtus metrų paėjėti pėstute.
