„Jei nesate reiklūs ir nusprendėte, kad dviratis jums bus reikalingas pasivažinėti takeliais, galbūt – mišku, tuomet jums bus pasiūlytos dvi kategorijos dviračių. Tai – krosiniai ir hibridiniai dviračiai“, – įsitikinęs Gintautas Umaras, legendinis Lietuvos dviratininkas.
Miškas ar ne miškas?
Dviratis, vadinamas „krosiniu“, turi rupesnes padangas, priekinį amortizatorių, 28 colių ratus. Toks pasirinkimas tinkamas tiems, kurie važinėja miško bei dviračių takais, asfaltuotais keliais, žvyrkeliais.
Tuo tarpu hibridinis dviratis puikiai tinka visur, išskyrus mišką. Jis skirtas važiuoti dviračių takais, miesto gatvėmis, senamiesčio gatvelėmis.
„Tiek vienas, tiek kitas dviračių tipas patogūs tuo, kad galima lengvai nuimti jų ratus ir, išardžius, sukrauti į automobilio bagažinę: dviračių nereikės kelti ant stogo ar kitaip tvirtinti prie automobilio“, – universalių dviračių privalumą pabrėžė sportininkas.
Tuo tarpu tiems, kuriems norisi sėdėti aukščiau, patogiau, lengviau – ne sportinėje sėdėsenoje – geriausias pasirinkimas būtų „fitness“ vadinamas dviratis. „Fitness“ dviračiai paprastai turi lygias, iki 37 mm pločio padangas, greitai rieda gerais paviršiais ir yra lengvi. Priešingai daugelio įsitikinimui dviratį reikia rinktis ne pagal stovėseną, o pagal sedėsenos ilgį. Sedėsenos ilgis, o ne vairo pozicija leidžia neutralizuoti galimą nugaros, pečių, riešų skausmą. Tinkamo ilgio dviračiai leidžia išvystyti žymiai didesnį greitį, tuo tarpu per trumpas dviratis riboja kojų jėgą.
Kalnų dviračiai – populiariausias pasirinkimas nuo mažų dienų
Kalnų dviračiai daugelį metų buvo pirmasis pasirinkimas, kurį lėmė geras pravažumas. Bet palengva, per 20 metų laikotarpį, jie tapo labai specializuotais. G.Umaro teigimu, kalninį dviratį šiais laikais verta įsigyti tuomet, jei daug važinėjama miškais, bekelėmis, juolab – jei gyvenama miesto pakraštyje. Kalnų dviratis – besivažinėjančių miškais dviratis.
Legendinis sportininkas atkreipė dėmesį, jog vaikams taip pat perkami panašūs į kalnų dviračiai, nes jų padangos – plačios, jas sunkiau pradurti. Tačiau daugumos tėvų tikslas – išrinkti dviratį ilgesniam laikui, nors nei batų, nei kelnių keleriems metams paprastai neperkama. Deja, net ir tinkamai parinktas dviratis vaikui tarnaus 2–3 metus – bet ne ilgiau. O jau nuo 12 metų paaugliui galima pasiūlyti kažką, ant ko būtų galima važinėti 3–5 metus.
„Jei tėvai parūpins atžalai kokybės stokojantį, nepatvarų dviratį, jį sulaužęs vaikas bus nelaimingas, kad jam nepavyko, o tėvai kaltins, kad jis kažką sugadino. Tuo tarpu tai bus tinkamai nesureguliuoto, „plastmasinio“ dviračio iš prekybos centrų kaltė. Tokia problema yra masinė, tačiau tėvai to nesupranta. Visgi, pasirinkę dviratį iš patikimų pardavėjų rankų, suteiksite džiaugsmo ir vaikui, ir pats dviratis tarnaus ilgiau nei vienai kartai“, – patikino G.Umaras.
Plentiniai dviračiai: trys pogrupiai sporto mėgėjams
Pagal sportinę paskirtį ir kelio dangas plentiniai dviračiai skirstomi į tris pogrupius.
Visų didžiųjų pasaulio gamintojų dviračiai turi „Roubaix“ klasės rėmą, kuris leidžia važiuoti dangomis su daug nelygumų, rupiu asfaltu, akmeniniais paviršiais – kitaip tariant, itin prastos būklės keliais. Tokie dviračiai puikiai absorbuoja nelygaus kelio sukeliamas vibracijas, todėl naudojami vienose didžiausių pasaulio lenktynių „Paris-Roubaix“ ir yra ypač patogūs vyresnio amžiaus dviratininkams.
Plentiniai dviračiai skirstomi į tris pogrupius.
Į antrąjį pogrupį patenka klasikinis „Classic Grand Tour“ dviratis, tinkantis visiems paviršiams ir įvairioms sąlygoms. Toks dviratis leidžia sėkmingai įminti į kalną ir greitai nusileisti, atlaiko didelį važiavimo greitį, šoninį vėją. Šie dviračiai – stambesni už „Roubaix“ ir tinka visiems, kurie nori patikimo, tikslaus, tvirto daikto, paklusniai gulančio posūkiuose.
Trečioji grupė – sprinterių dviračiai, skirti plento lenktynėms. Viena iš tokių dviračių – „Giant Propel“, turinčių ypatingai kietą rėmą, kuris, nors yra aštrus kaip skustuvas, puikiai susidoroja ir su kelio nelygumais.
Plentinis kalnų dviratis skirtas važiuoti kalnų etapus. Šiek tiek trumpesnis, statesne šake, žymiai kietesnis dviratis staigus ir gerai valdomas įkalnėse. Nuokalnėje reikia priprast prie sudėtingesnio valdymo.
