15min žurnalistai atėjus rudeniui, didžiajam spūsčių sezonui, nusprendė išbandyti visas aikšteles ir palyginti, kas apsimoka labiau: ar brautis iki aikštelės nuosavu automobiliu ir ten persėsti į autobusą, ar į viešojo transporto priemonę įsėsti miesto pakraštyje, kur nuosavą automobilį galima palikti kone bet kur. Tokiu būdu norėjome atsakyti į klausimą, kodėl jau įrengtos aikštelės nepopuliarios. Ir ar logiška jas įrengti greitųjų autobusų maršruto gale.
Kaip sekėsi eksperimentas važiuojant iš Pilaitės į miesto centrą, skaitykite paspaudę čia.
Šiame straipsnyje – eksperimentas važiuojant nuo galutinės 1G autobuso stotelės Santariškėse iki Vilniaus miesto savivaldybės dangoraižio. Žemiau – improvizuotų lenktynių dalyvių įspūdžiai.
„Statyk ir važiuok“ pasinaudojusio Pauliaus įspūdžiai
Kelionę pradėjome 7.28 val. ir, nuvažiavę kelis šimtus metrų, patekome į pirmąją spūstį. Santariškių gatvėje išsirikiavę kelios dešimtys automobilių, norinčių įveikti žiedinę sankryžą, po kurios galima sukti link Žaliųjų ežerų, Kalvarijų ar Geležinio Vilko gatvės. Vairuoju automobilį, tačiau tiesiai už manęs stovi autobusas su kolega Žilvinu – iš dviejų eismo juostų viena kryptimi pirmoji yra užstatyta stovinčiais automobiliais, o antrąja šliaužia visas eismo srautas, tad visų jėgos lygios. Išskyrus nebent pėsčiuosius – jie juda šaligatviu, ir tai daro greičiau.
Autobusas dar turi stoti kai kuriose stotelėse, tad automobilis nesunkiai nutolsta Jeruzalės gatvėje, kur eismo srautas nedidelis. Tačiau Kalvarijų gatvėje nuo sankryžos su J.Kazlausko gatve tenka sustoti: čia užsikemša visos trys centro link nubrėžtos eismo juostos (dvi paprastos ir viena skirta viešajam transportui). Šioje gatvėje itin daug posūkių į dešinėje pusėje esančius kiemus, tad norėdami nestovėti su visu eismo srautu vairuotojai pavažiuoja vieną kitą šimtą metrų A juosta ir iš jos suka į jiems reikalingas vietas. Šioje atkarpoje A juosta yra nereikalinga – ji atlieka tą pačią funkciją, kaip ir eilinė eismo juosta.
Šioje atkarpoje A juosta yra nereikalinga – ji atlieka tą pačią funkciją, kaip ir eilinė eismo juosta.
Netrukus privažiuoju V.Gerulaičio gatvę, kur man reikia sukti į dešinę, link „Statyk ir važiuok“ aikštelės. Čia pastebiu kai kurių vairuotojų bandymą sutaupyti laiko – jie anksčiau Kalvarijų gatvėje nusuka į kiemą, jį apvažiuoja ir iš V.Gerulaičio gatvės nusuka atgal į Kalvarijų gatvę, taip aplenkdami apie 300 metrų ilgio spūstį.
Ar jie sutaupo laiko? Kokią minutę tai tikrai – verta paploti už tokį „didelį“ pasiekimą. Tai vyksta štai taip:
Įvažiuoju į „Statyk ir važiuok“ aikštelę V.Gerulaičio gatvėje, netoli „Siemens“ arenos. Laikas – 7.49 val., automobilių kiekis – 0. Tiesa, kasoje atspausdinamas kvitas Nr. 144 – jis reiškia, kad per 7 savaites aikštelėje apsilankydavo po du žmones per dieną. Atrodo mažai? Bet tai dvigubai daugiau nei Žvėryne, Sėlių g. esančioje „Statyk ir važiuok“ aikštelėje.
Grįžkime prie esminio kelionės faktoriaus – laiko. Eidamas link viešojo transporto stotelės „Pramogų arena“ pamatau prie jos privažiuojantį 1G autobusą, kuris mane gali nugabenti iki Kalvarijų turgaus, o nuo ten Vilniaus savivaldybės dangoraižis pasiekiamas pėstute per kelias minutes. Įlipu į jį ir... sutinku Žilviną, kurio įspūdžius skaitykite žemiau.
Automobilių kiekis – 0. Tiesa, kasoje atspausdinamas kvitas Nr. 144: per 7 savaites aikštelėje apsilankydavo po du žmones per dieną.
Žilvino kelionė 1G autobusu
Taigi rezultatą jau žinote – lygiosios! Su Pauliumi susitikome prie Kalvarijų turgavietės. Taigi iki savivaldybės vienodai užtruktų ir automobiliu (kurį vėliau paliks „Statyk ir važiuok“ aikštelėje), ir autobusu nuo pat miesto ribos keliaujantis žmogus. Pėstute savivaldybės rūmus pasiekiame 9.04 val. Taip nutiko todėl, kad autobusas kiek ilgiau, nei automobilis, galynėjosi su spūstimi Santariškių g., o po to rimtai įstrigo A juostoje Kalvarijų g. – greičiau judėti trukdė lengvieji automobiliai... Todėl Paulius spėjo palikti automobilį „Statyk ir važiuok“ aikštelėje ir atskubėti iki stotelės.
Tačiau, prisimindamas tai, ką mačiau pro rasotą autobuso langą, vis tiek laikausi nuomonės, kad „Statyk ir važiuok“ aikštelės vieta – tikrai ne tarp PC „Ozas“ ir „Siemens“ arenos. Nes didžiosios spūstys, kurias teko įveikti ir autobusui, ir automobiliui, formuojasi Kalvarijų g. Ir pačiose Santariškėse – išvažiuoti iš ligoninių mekos autobusui prireikė net 9 minučių. O nuo grafiko ties Kalvarijų turgaviete jis atsilikinėjo apie 11 minučių. Bet juk tai yra greitasis autobusas!
Taigi galvos skausmą gydyti ricina – tik pinigų švaistymas, nepadeda. Bet gali būti ir pašalinis poveikis.
Išvada: aikštelės turi būti ties miesto riba
Kokios išvados? Norint mažinti spūstis, reikia priversti keleivius savo automobilius palikti ties miesto riba – kad per Santariškes nevažiuotų. Nes jau ties ligoninių miesteliu ryte verda pragaras (kiek automobilių atvažiuoja nuo Žaliųjų ežerų pusės, neskaičiavome). Žinoma, gal situaciją pagerins M.Lietuvio g., kada nors sujungsianti Utenos plentą su Vakariniu aplinkkeliu – dalis srauto pasuks aplink.
Kitas variantas – persėsti į elektromobilius. Bent jau šiame maršrute A juosta galėtų būti pakankamai efektyvi, ji labai pagreitintų važiavimą, jei į ją nelįstų automobiliai.
Trečias svarbus dalykas, kurį minėjo ir Vilniuje vykusios konferencijos dalyviai – reikia miesto transportą padaryti patrauklesnį, komfortabilesnį. Nes dalis vilniečių iš automobilių neišlipa būtent dėl komforto. Tad pamilti maršrutinius autobusus juos gali priversti tik sumani rinkodara ir efektyvi infrastruktūra. O ji, kaip supratote, Santariškių ir Kalvarijų g. yra tobulintina. Tik jokiu būdu ne „Statyk ir važiuok“ aikštelės, įrengtos netoli centro.
Ketvirtadienį 15min skaitykite: Automobilio ir greitojo autobuso lenktynės iš Fabijoniškių: rezultatas daugiau nei įtikinamas
