„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Kaip kasmet po 20 tūkst. km nuvažiuojantis automobilis po 10 metų gali turėti 80 tūkst. ridą?

Nemažai Lietuvoje važinėjančių automobilių neturi tikrosios ridos – maždaug pusės visų į šalį atkeliaujančių ar tik pro Lietuvą į rytus iškeliaujančių mašinų pravažiuotas kilometrų skaičius yra sumažinamas. Ką pasirinkti – vidutiniškos būklės daugiau kaip 200 tūkst. km nuvažiavusį BMW 7 ar išoriškai puikiai atrodantį ir panašiai kainuojantį „Audi A8“ su 80 tūkst. km rida?
BMW 5 prietaisų skydelis
BMW 5 prietaisų skydelis / Tomo Petrovskio nuotr.

Šioje srityje klausimų daugiau nei atsakymų. Neįmanoma tik pamačius automobilį pasakyti, ar jis yra techniškai tvarkingas, ar tik išoriškai atrodo gražiai, o variklyje apsigyvenusi kalenančių genių armija, laikinai prislopinta liaudiškai vadinamo „medaus“.

Bet šįkart labiau koncentruosimės į automobilių ridą, o šį tekstą ruošdami kalbinome įvairiais jos atsukimo prietaisais prekiaujantį ir šioje srityje daug patirties turintį Povilą (viešai atskleisti pavardės bei savo parduotuvės jis nenorėjo).

„Sunku pasakyti, kiek automobilių, lyginant procentais, turi atsuktas ridas, bet faktas, kad tikrai daugiau nei pusė visų atvežamų ir netgi tų, kurie pro Lietuvą važiuoja į kitas šalis, pavyzdžiui, Kazachstaną“, – teigia Povilas, paklaustas, kiek į Lietuvą importuojamų automobilių patiria ridos koregavimą.

Anot jo, visa ridos atsukimo „kultūra“ prasidėjo ne dėl pardavėjų užgaidų, o dėl automobilių pirkėjų norų turėti mažai nuvažiavusį modelį. Prieš kelerius metus buvo ypač paplitusi mada turėti prabangų ir nedaug kilometrų prabėgusį automobilį – nemažai pirkėjų norėjo nusipirkti transporto priemonę, pasikliaudami principu „tvarkinga ir pigu“. Deja, tai neretai yra neįmanoma – 99 proc. atvejų tenka rinktis tik vieną iš šių dviejų epitetų.

Tuo netruko pasinaudoti vadinamieji „perekūpai“ – naudotų automobilių importuotojai ir pardavėjai. Vakarų Europos šalyse pigiai nupirkę daug pravažiavusį ir nelabai geros techninės būklės automobilį, jie Lietuvoje jam atsukdavo ridą, minimaliai „ant pardavimo“ patvarkydavo ir leisdavo į pirkėjų rankas. Kurių netrūkdavo – nors ir dabar pasitaiko unikalių itin pigių ir tvarkingai tik atrodančių automobilių, anksčiau jų paklausa būdavo didesnė, tad savo ruožtu neatsiliko ir pasiūla.

Kiek gi kainuoja toks malonumas? Juk argi nesinorėtų, kad 20 metų senumo „Golf“ būtų pravažiavęs vos 50 tūkst. kilometrų? Anot Povilo, tokių automobilių rida atsukama retai: „Mechaniniais odometrais niekas jau neužsiima – tai yra neaktualu. Tačiau elektroniniai spidometrai, o ypač – įmontuoti brangesniuose automobiliuose, yra labai aktuali tema.“

Maždaug pusei į Lietuvą įvežamų automobilių rida būna atsuktaPatį elektroninio spidometro koregavimo procesą būtų galima apibūdinti trumpai: visa esmė yra perrašyti duomenis automobilio ridos atminties mikroschemose. Tačiau čia yra begalė niuansų, nuo kurių priklauso ridos atsukimo sudėtingumas ir, žinoma, kaina. Kai kuriems automobiliams  jų nuvažiuotus kilometrus galima koreguoti specialia programine įranga per diagnostikos lizdą (OBDII) prisijungus prie valdymo kompiuterio, o kitiems modeliams neužtenka ir paties prietaisų skydelio išėmimo bei jo perdarymo.

Pavyzdžiui, kai kurių prabangesnių „Mercedes“ ar BMW modelių rida yra saugoma keliose automobilyje esančiose atminties mikroschemose: prietaisų skydelyje, variklio kompiuteryje, pavarų dėžės kompiuteryje ar netgi užvedimo spynoje.

Litavimo įranga šiame darbe taip pat gerai pažįstama kiekvienam meistrui – nemažai daliai automobilių tenka perlituoti įvairias mikroschemas.

Tokie kombinuoti nuvažiuotų kilometrų saugojimo variantai atbaido tuos meistrus, kurie yra mažiau susipažinę su elektronika ir bijo ką nors sugadinti arba tiesiog neišgali nusipirkti tinkamos įrangos tokių darbų atlikimui. Kai kuriuose tokiuose automobiliuose su kombinuotu ridos atminties saugojimu problema apeinama dar ir kitais būdais: pavyzdžiui, perrašant prabėgusius kilometrus tik skydelio atmintyje, o prie kitų modulių jungiant specialius blokavimo prietaisus, kurie neleidžia duomenims iš kitų atminčių sinchronizuotis su skydelio atmintimi. Tokiu būdu programavimo darbų yra mažiau, bet automobilyje reikia montuoti ne vieną papildomą mikroschemą.

Automobilio ridos atsukimas gali kainuoti nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių litų – suma už tokį dalyką priklauso nuo ridos atsukimo sudėtingumo. „Kainai įtakos turi ir bendra automobilio vertė, nes darbo metu netyčia sugadinus brangaus automobilio prietaisų skydelį tenka jį remontuoti ar pirkti naują pačiam meistrui, tad šis rizikos faktorius yra numatytas ir darbų kainoje“, – teigia Povilas.

Vis dėlto kartais ridos koregavimas – būtinas dalykas. Pavyzdžiui, kai automobilis parplukdomas iš JAV, kur pagrindinis matavimo vienetas yra ne kilometras, o mylia. Tokiu atveju keičiant prietaisų skydelį į europinį automobilio rida kilometrais neretai neatitinka tikrojo nuvažiuoto kelio myliomis.

Universalaus patarimo, kaip neapsirikti perkant naudotą automobilį, nėra. Vis dėlto Povilas turi savo perkamos naudotos mašinos modelį: „Norint neapsirikti, reikia duoti mašiną apžiūrėti keliems meistrams. Pirma – parodyti ją kokiam pažįstamam žmogui pirminei apžiūrai. Jeigu jis automobilyje nerado akivaizdžių trūkumų ir būtent tas modelis atrodo ypač patrauklus, vertėtų kreiptis į tos markės automobilių atstovo servisą dėl nuodugnios apžiūros. Tokie servisai gali pateikti informaciją apie mašinos priežiūrą ir jos patirtus remontus, kurie buvo atlikti ankstesnio savininko.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs