Kaip „Mercedes-Benz“ sieks įgyvendinti ambicingą tikslą – judėjimą be avarijų?

Saugumas visuomet buvo „Mercedes-Benz“ DNA dalis ir vienas iš pagrindinių kompanijos įsipareigojimų vairuotojams. Šiais laikais „Mercedes-Benz“ kompanijos prioritetai yra tiek avarijų prevencija, tiek kuo mažesnė žala, jei jau avarija įvyko, rašoma pranešime.
Mercedes-Benz avarija Nemenčinės plente
Mercedes-Benz avarija Nemenčinės plente / Lukas Balandis / BNS nuotr.

Jau daugelį metų kurdami automobilį „Mercedes-Benz“ laikosi holistinės integruoto saugumo filosofijos – aukščiausią saugumą leidžia pasiekti aktyvių ir pasyvių saugumo sistemų apjungimas. Šiuo metu aktyviems „Mercedes-Benz“ vairuotojams asistuoja daugiau nei 40 įvairių saugumo sistemų, tačiau kompanijos galutinis tikslas paprastas ir aiškus – iki 2050-tųjų pasiekti, jog būtų vairuojama be avarijų.

„Mercedes-Benz“ kompanijoje siekiame įgyvendinti visiškai saugaus vairavimo viziją. Tai vizija, kad į avariją nepatektų nė vienas „Mercedes-Benz“ automobilis, – sako Polas Dikas, „Mercedes-Benz Group AG“ automobilių saugos skyriaus vadovas. – Judame šio tikslo link visu greičiu. Visiškai saugaus vairavimo bus siekiama diegiant automatizuotą ir autonominį vairavimą . Automobilio saugumas visuomet buvo mūsų kompanijos identiteto dalis ir mes pažadame, jog šis mūsų įsipareigojimas vairuotojams išliks.“

Šiemet „Mercedes-Benz“ švenčia net dvi svarbias saugumo sistemų sukaktis. Lygiai prieš 25 metus, 1997-aisiais, Švedijoje A klasė persivertė per vadinamąjį „briedžio testą“. Tai lėmė greitą ir plačią „Elektroninės Stabilumo Programos“, dar kitaip vadinamos ESP, plėtrą visoje „Mercedes-Benz“ modelių linijoje. Kompanija iškart pradėjo ir kitų vairavimo asistentų tyrimus. Dabartiniams „Mercedes-Benz“ vairuotojams padeda daugiau nei keturiasdešimt tokių sistemų.

Prieš dvidešimt penkerius metus automobilistų pasaulis sujudo, kai 1997-ųjų metų spalio 21 d. švedų žurnalo „Teknikens Varld“ surengtų testų metu naujas A klasės (serija W 168) automobilis įspūdingai apsivertė. Tuo metu tik Švedijoje praktikuojamame „briedžio teste“ apvirtęs kompaktinės klasės automobilis netyčia padėjo ESP tapti visų automobilių gamintojų naudojama ir tobulinama saugumo sistema. „Mercedes-Benz“ įdiegė šią sistemą į serijinę gamybą tik prieš dvejus metus ir ji buvo naudojama tik S-Klasės kupė (Serija C 140) automobiliuose, tačiau kompanija nedelsdama reagavo į A klasės incidentą ir šią sistemą įdiegė į visus 18 tūkst. iki tol jau klientams pristatytų automobilių. Taip „Mercedes-Benz“ tapo industrijos pionieriais, nuo 1999-ųjų įdiegusiais šią saugos sistemą visuose savo modeliuose, o ESP tapo inovatyvaus požiūrio į aktyvų saugumą simboliu ir visų kitų aktyvaus saugumo sistemų „pramote“. 2011 m. lapkritį ši sistema tapo privaloma visuose automobiliuose ir pagal Europos direktyvas.

Sukaktį švenčia ir prieš 20 metų įdiegta išankstinės saugos sistema PRE-SAFE. Nors nuo to laiko sistema yra nuolat tobulinama, tačiau joje, saugant vairuotojų sveikatą ir gyvybę avarijos metu, pirmą kartą sujungtos aktyvios asistuojančios sistemos su pasyviomis saugumo priemonėmis. Tokių priemonių pavyzdžiais galėtų būti avarijos metu automatiškai uždaromi langai ir stogo liukas, išankstinis saugos diržų įtempimas nuspėjant avarinę situaciją ar sėdynės optimalios pozicijos parinkimas gresiant susidūrimui (jei sėdynės turi atminties funkciją).

Kalbant apie saugumą, „Mercedes-Benz“ nemato skirtumo tarp skirtingų pavaros tipų. Ar tai būtų vidaus degimo variklis, ar hibridas, ar elektromobilis – visuomet vystymo komandos pagrindinė užduotis yra pasiekti, kad tinkamos technologijos užtikrintų tinkamą saugumo lygį. Tai patvirtino ir nepriklausomos organizacijos Euro NCAP atlikti testai. Jų metu „Mercedes-Benz“ EQS buvo net du kartus pažymėtas kaip geriausias, tiek savo klasėje apskritai, tiek tarp elektromobilių. EQE taip pat gavo du kokybės įvertinimus: maksimalų Euro NCAP penkių žvaigždučių įvertinimą bei „labai gerą“ visų papildomų saugos sistemų įvertinimą jų atskirame vertinime. Tarp bendrojo saugumo vertinimų Euro NCAP įtraukia ir vaikų, pėsčiųjų bei aktyvių sistemų įvertinimus.

Automobilių saugumo evoliucija dar toli gražu nėra baigta. Štai kodėl „Mercedes-Benz“ grupė kalba apie tolimesnį saugumo keliuose vystymą. Pasaulio sveikatos organizacijos 2018-aisiais pateiktais duomenimis, pasaulyje kelių incidentuose kasmet vis dar žūva 1,3 mln. žmonių. Tais pačiais duomenimis, dar 20-50 mln. yra sunkiai sužalojami. Diegdamas vis naujas sistemas, „Mercedes-Benz“ artėja prie savo užsibrėžto tikslo „Vision zero“. Tikslas paprastas – iki 2050 m. pasiekti nulinį avarijų mirtingumą, o iki 2030 m. perpus (palyginti su 2020 m.) sumažinti rimtų sužeidimų kiekį. Šiam ambicingam tikslui pasiekti turės susivienyti įvairios institucijos ir įvairių sektorių atstovai. Kartu turės dirbti transporto ir miesto planuotojai, kelių direkcijos ir įstatymų leidėjai. Turės būti sukurta saugi infrastruktūra ir universalios taisyklės. „Mercedes-Benz“ lenkia laiką darydama vairavimą saugesniu, tačiau pasiekti maksimalaus saugumo reikės mūsų visų pastangų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis