Temą siūlykite gazas@15min.lt
„Liepą su drauge nusprendėme aplankyti Nidą. Šį kartą kelionei pasirinkome autobusą bei kartu pasiėmėme dviračius. Nustebome, kad kelionės Smiltynė-Nida autobusu kaina siekė 9 eurus: 4 eurus kainavo bilietas žmogui ir 5 eurus dviračiui. Dviračio bilietas dar brangesnis už bilietą žmogui!“ – piktinosi skaitytojas.
Jis paskaičiavo, kad kelionė Smiltynė-Nida-Smiltynė dviem asmenims atsiėjo 36 eurus.
„Norėtųsi paklausti Neringos savivaldybės atstovų, koks yra ekologinio mokesčio tikslas, jei kelionė autobusu dviračiu brangesnė nei kelionė automobiliu, turint galvoje, kad ekologijos mokestis lengvajam automobiliui – 30 eurų. Panašu, kad eilinį kartą prisidengiama gražiais taršos mažinimo tikslais, tačiau tikrasis mokesčių ir rinkliavos tikslas – tiesiog surinkti pinigus iš poilsiautojų“, – piktinosi atostogautojas.
„Ne, šie žmonės tikrai pasirinko ne patį ekonomiškiausią keliavimo būdą. Tam reikėjo sėsti ant dviračių ir atminti. Jei keliavo iš Vilniaus – galima iki Klaipėdos keliauti traukiniu ir paskui sėsti ant dviračio“, – patikino Darius Jasaitis.
Nors brangu, bet važiavo
Neringa, anot jo, kas sezoną išgyvena dilemą – kur sutalpinti visų atvykėlių transporto priemones. Dėl šios priežasties ir didinamas ekologijos mokestis.
Praėjusiais metais Neringos taryba apsisprendė vadinamąjį ekologinį mokestį padidinti 50 proc. sezono įkarščio metu. Vietoje 20 eurų patvirtinta 30 eurų rinkliava.
Tokia įvažiavimo į Neringą kaina lengvuoju automobiliu taikoma nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20-osios. Taip kartu siekta suvaldyti automobilių srautus, nes aikštelių nepakanka. Tačiau panašu, kad nei pandemija, nei didesnis mokestis srautų nesustabdė: šiais metais ir vėl automobilių buvo pilnas pusiasalis. Per pirmąjį pusmetį už automobilių statymą surinkta apie 600 tūkst. eurų.
„Tačiau jei ši porelė būtų pasirinkusi kelionę į Nidą automobiliu jau po rugpjūčio 20-osios, tai vienareikšmiškai būtų galima sakyti, kad kaštai būtų dar mažesni nei keliauti autobusu“, – svarstė Neringos meras. Vasarai baigiantis vadinamasis ekologinis mokestis siekia 5 eurus, persikelti keltu automobilį kainuoja 12,70 euro, tad kelionė atsieitų 17,7 euro. Vasarą tokia kelionė kainuotų 42,70 euro.
„Didindami rinkliavas mes ir siekėme, kad keliauti automobiliu būtų kuo brangiau ir būtų ieškoma kitų alternatyvų, kitų kelių. Neringa tiesiog nepritaikyta priimti didelių srautų transporto priemonių“, – teigė D.Jasaitis.
Pigiausia – lėktuvėliu
Neringos vadovai kviečia pasidairyti alternatyvių būdų pasiekti Kuršių neriją. „Atvykti pas mus galima iš Šilutės, kur tikrai bus vietos, kur palikti automobilį, ar Drevernos“, – pasakojo D.Jasaitis.
Iš Drevernos kelis kartus per dieną plukdo keltai iki Juodkrantės. Suaugusiajam bilietas kainuoja 6 eurus. Plukdytis dviratį papildomai kainuos 1 eurą.
Iš Šilutės galima nukeliauti tiesiai į Nidą. Suaugusiam kelionė į kitą krantą atsieis 8 eurus. Tokia pati kaina atsieitų ir jei keleivis pasiimtų dviratį ar elektrinį paspirtuką.
Taigi porelei su dviem dviračiais kelionė į Kuršių neriją ir atgal kainuotų 21 eurą, iš Šilutės – 32.
„Kelionė laivu kartu gali būti labai smagi atostogų pradžia“, – pridūrė Neringos meras.
Tačiau, anot jo, dar pigiau būtų atvykti į Nidą mažuoju lėktuvėliu. „Aš visiškai rimtai – kol kas nėra jokio oro uosto mokesčio. Skrydis iš Vilniaus į Nidą tikrai nekainuotų daug. Kelionė dviem tikrai pigiau nei automobiliu“, – patikino D.Jasaitis.
Jam pritarė ir viešosios įstaigos Nidos oro parko direktorius Bronius Zaromskis. Šią vasarą vėl atgimęs Nidos aerodromas priėmė apie 190 lėktuvėlių, fiksuota apie 240 tūpimų. „Taip, ko gero šiuo metu tai tikrai pigesnis būdas atvykti į Neringą. Kitais metais galbūt atsirastų leidimosi mokestis, bet jis nebus didesnis nei taikomas automobiliams“, – kalbėjo pašnekovas.
Anot jo pasvarstymų, degalų sąnaudos keliaujant iš Vilniaus iki Nidos galėtų siekti iki 20 eurų. „Tačiau gal šiems keliautojams pinigai nėra esminis dalykas, o labiau pramoga, pats jausmas. Šiemet turėjome daugiau keliautojų iš Lietuvos, bet buvo ir iš Vokietijos, Latvijos. Kol kas nėra daug informacijos apie mus užsienyje. Tačiau ateityje gali būti, kad tokį keliavimo būdą rinksis daugiau užsieniečių“, – įsitikinęs B.Zaromskis.
