Pasak Pasaulio Sveikatos Organizacijos, kritimai yra antras pagal dažnumą mirtinų netyčinių traumų sukėlėjas. Kartais pargriūva ir jauni žmonės – tikriausiai ir jums per pastaruosius kelerius metus yra tekę parkristi. Slidūs keliai, neatidumas, nuovargis, telefonas rankoje – priežasčių gali būti įvairių. Tačiau dažniausiai pargriuvę labiausiai susižeidžia vyresni nei 65 metų amžiaus žmonės – būtent jie susiduria su didžiausia mirtinų griuvimų rizika.
Negalime liepti visiems vyresniems žmonėms važinėti neįgaliųjų vežimėliais. Bet galime pasirūpinti, kad šaligatviai ir pėsčiųjų takai būtų ne tokie pavojingi. Mokslininkai teigia, kad juos būtų galima gaminti iš minkštesnės medžiagos. Pavyzdžiui, iš perdirbtų padangų.
Iš padangų jau gaminamos įvairios dangos. Jomis klojamos vaikų žaidimo aikštelės, sporto aikštynai. Mokslininkai nesiūlo tokios minkštos dangos naudoti visiems šaligatviams – tai būtų nepraktiška. Jie teigia, kad iš senų padangų pagamintos gumos granulės galėtų būti įterptos į įprastą asfalto mišinį.
Naują produktą sudarytų maždaug 60 proc. perdirbtų padangų. Toks asfaltas būtų pastebimai minkštesnis ir sumažintų sunkių traumų tikimybę pargriuvus. Tačiau jis išliktų tvirtas ir atsparus dėvėjimuisi.
Mokslininkai taip pat svajoja sukurti į šaligatvius montuojamus įrenginius, kurie automatiškai nustatytų, kad kažkas pagriuvo. Tiesa, sunku įsivaizduoti, kaip tokia idėja būtų įgyvendinta. Šiuo metu SAFERUP (Sustainable, Accessible, Safe, Resilient, and Smart Urban Pavements) programos mokslininkai planuoja pristatyti šią technologiją pramonės atstovams. Gumuotos šaligatvių ir pėsčiųjų takų dangos galėtų būti liejamos kaip asfaltas, tačiau nesunku įsivaizduoti ta pačia idėja paremtas trinkeles.
Iš tikrųjų tokie gumuoti šaligatviai ir pėsčiųjų takai turėtų keletą žymių privalumų. Visų pirma, jie sumažintų sunkių traumų riziką. Antra, vyresnė visuomenės dalis jaustųsi šiek tiek saugiau, todėl, galbūt, daugiau laiko praleistų lauke. Trečia, būtų visiškai išspręstas klausimas dėl padangų perdirbimo.
