Alyvos varikliams su siurblių purkštukais
Šio tipo varikliai plačiai paplitę sunkvežimiuose, taip pat juos galima rasti senesniuose lengvųjų automobilių „Volkswagen“ grupės modeliuose („Audi“, „Seat“, „Skoda“ ir „Volkswagen“) – tai garsusis 1,9 TDI variklis.
„Žinodama šio variklio veikimo specifiką, „Volkswagen“ grupė išleido naują šio tipo varikliams skirtų alyvų specifikaciją: VW 505.01. Alyvos, turinčios šį standartą, turėjo pasižymėti geresnėmis nusidėvėjimo prevencijos savybėmis, taip pat didesne suodžių sklaida. Tačiau, nors šie varikliai turėjo gerą našumą, esant didelei apkrovai buvo linkę gaminti daugiau suodžių – būtent tai tapo priežastimi ieškoti alternatyvų ir sukurti naujesnę minėtos alyvos versiją – VW 507.00. Sukurtas naujas standartas puikiai išsprendė didesnės suodžių sklaidos klausimą“, – alyvos ypatumus varikliams su siurblių purkštukais įvardija „TotalEnergies“ techninio skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis.
Alyvos dyzeliniams varikliams su dyzelino kietųjų dalelių filtrais
Pasaulyje griežtėjant ekologijos reikalavimams, kietųjų dalelių filtrai jau tapo įprasta dyzelinių automobilių variklių dalimi, taip pat jie pradėti naudoti ir benzininiuose varikliuose. Dėl netinkamos priežiūros ar žinių stokos lengvai besikemšantys filtrai vairuotojams sukelia nemažai problemų, todėl specialistai tokių automobilių vairuotojams pataria atidžiau rinktis alyvą.
„Alyvos priedų komplekse naudojami tradiciniai ingredientai pažeidžia kietųjų dalelių filtrą, jį visam laikui užkimšdami nepašalinamais sulfatiniais pelenais, dyzeliniams varikliams su dalelių filtrais (DPF, FAP) reikia rinktis specialią, mažo peleningumo (angl. Low SAPS), alyvą, kurioje yra apribotas pelenų, fosforo ir sieros kiekis“, – aiškina ekspertas.
Ekspertas pasakoja, kad vienos tokių – tai naujos kartos Low SAPS alyvos, kurioms Europos automobilių gamintojų asociacija (ACEA) skyrė atskirą „C“ klasę. Ši alyva yra skirstoma į 5 grupes: nuo C1 iki C5. Kiekvienas iš jų nurodo kenksmingų junginių kiekio skirtumą alyvoje, taip pat alyvos poveikį kuro sąnaudoms:
C1 – su mažiausiu pelenų kiekiu ir sumažintu trinties koeficientu – didžiausias energijos vartojimo efektyvumas;
C2 – su mažu pelenų kiekiu ir sumažintu trinties lygiu – didelis energijos vartojimo efektyvumas;
C3 – sumažinto pelenų kiekio alyva, kuriai netaikomi trinties degalų taupymo reikalavimai;
C4 – alyvos su mažu pelenų kiekiu ir energetiniu efektyvumu, tačiau turinčios padidintą fosforo kiekį, tinkamos tik dyzeliniams varikliams.
C5 – naujausia specifikacija, išleista 2016 m., skirta efektyviausioms 0W–20 klampumo alyvoms naujausiems benzininiams ir dyzeliniams varikliams.
„Transporto priemonės gamintojas visada nustato, kokios būtent rūšies alyvą konkretaus automobilio savininkas turėtų naudoti“, – akcentuoja A. Husiatynskis.
Alyvos varikliams su pailgintais priežiūros intervalais
Specifinės alyvos reikalingos ir varikliams, kurių priežiūros intervalai ilgesni nei įprastai: „Tokiems varikliams skirtos alyvos savo parametrus taip pat turi išlaikyti daug ilgiau – esant tinkamoms aplinkybėms, šiandien tokios alyvos savo funkcijas gali atlikti daugiau nei 30–40 tūkst. km, kai pigesnių alternatyvų keitimo intervalas siekia 10–15 tūkstančių km“, – pasakoja ekspertas, akcentuodamas, jog varikliams su pailgintais priežiūros intervalais itin svarbu naudoti konkrečių gamintojų standartus ir patvirtinimus atitinkančią alyvą.
„Pavyzdžiui, VW taikomi 504,00 ir 507,00 standartai, o Mercedes – MB 229,5 arba MB 229,51/52. Šiandien asortimente galima rasti alyvų, kurios tinkamos naudoti ne tik vienos, bet ir kelių rūšių specifiniams automobilių varikliams. Pavyzdžiui, Low SAPS alyva puikiai tinka EURO 4, 5 ir 6 standartus atitinkantiems varikliams, taip pat ir varikliams su pailgintais keitimo intervalais iki 30 000 km", – praktiniais patarimais dalijasi techninio skyriaus vadovas A. Husiatynskis.
