ISTORIJOS PRADŽIA: „Kalėdų Senelis ir vasara“: kelionė į šiaurę pas Santa Klausą ir jo elnius
Kodėl suomiai greiti tik ralyje, o ne savuose greitkeliuose?
Kelias iš Helsinkio į Rovaniemi – apie 800 km ir apytikriai 9.30 val. trunkanti kelionė. Kodėl tokia ilga? Visų pirma todėl, kad greitkelis, kuriuo galima važiuoti 120 km/val., nuo Helsinkio tęsiasi tik apie 120 km. Toliau – posūkis tradiciniu keliu su gausiais remontais aplink Juvaskiulę (Jyväskylä). Tiesa, labai neilgas keturių juostų ruožas driekiasi ties Oulu (Baltijos jūros Botnijos įlankos pabaiga). Bet tai ir viskas.
Dar įdomiau, kad ir greitkelyje, ir paprastame kelyje – daugybė greičio matuoklių, o baudos už kiekvieną viršytą kilometrą Suomijoje didelės. Todėl skubėti nėra jokios prasmės.
Beje, netgi kelio remonto zonoje pataikėme ant dvikojų greičio matuotojų. Gal įmonė taip rūpinasi savo darbuotojų saugumu? Tuomet jau galutinai supratome, kodėl suomiai tik ralyje greiti. Savo šalies keliais jie važiuoja iš esmės nepažeisdami taisyklių.
Taigi, jei ne greičio matuokliai ir ne įspūdingo grožio ežerai, kelias į Rovaniemi iš esmės būtų labai monotoniškas. Tiesa, kelionėje dar galima skaičiuoti ir grožėtis miniatiūrinėmis suomiškomis autobusų stotelėmis. Ir nors daugybė ženklų įspėjo apie laukinių gyvūnų pavojų, bent jau iki Poliarinio rato neteko sutikti nė vieno raguotojo.
Rovaniemi vasarą nuobodoka
Butą daugiabučiame name Rovaniemi pakraštyje buvome išsinuomoję per Booking.com. Susiviliojome puikia kaina: nauji apartamentai su nedidele sauna ramioje vietoje keturiems asmenims – tik 65 Eur. Nuo jų iki Kalėdų Senelio karalystės ir Poliarinio rato riboženklio – vos 12 km. Taigi visi patogumai, išskyrus parkavimą.
Rovaniemyje prie daugiabučių dažniausiai tik dvi pažymėtos vietos skiriamos svečiams. Jei jos užimtos, būk mielas važiuok į mokamą vietą. Todėl mums teko palikti ryškųjį automobilį su lipdukais „Kalėdų Senelis ir vasara“ viršutiniame prekybos centro aikštelės aukšte. Kaina už 12 val. – tik 2 Eur. Apatiniame aukšte tiek reikėtų sumokėti už valandą. Todėl, kaip jau turbūt supratote, būtina ant stiklo turėti ir laikrodį su rodyklėmis, nurodančiomis, kada atvykote į aikštelę.
Tiesą sakant, pačiame Rovaniemi vasarą nelabai ir yra ką veikti. Nebent jums patinka prekybos centrai ar didžiulės „Neste“ degalinės. Reklamos gatvėse siūlo važiuoti į „Aurora Borealis“ (Šiaurės pašvaistės) turus, bet ji matoma tik nuo spalio. Todėl prieš naktį pasikaitinome saunoje, išgėrėme arbatos, o ryte, susikrovę mantą į didžiulę „Nissan X-Trail“ bagažinę, pajudėjome į „Santa Park“.
Kiek Kalėdų senelių gyvena prie speigračio?
Susisiekimas labai paprastas – pakanka vos 15 minučių automobiliu, ir jus pasitinka tarp medžių šviečiančios elektrinės girliandos, iš kurių suformuoti elniai. Ir, žinoma gausybė reklamų, kurios išduoda, kad Kalėdų Senelis yra kaip Dievas – vienas trijuose asmenyse. Šį teiginį iliustruosiu šiek tiek vėliau, dabar nesiblaškykime.
Pirmiausiai susiviliojome reklama, kviečiančia į arčiausiai miesto (ir toliausiai nuo speigračio) esantį „Santa Park“.
Tai – didžiuliame kalne esanti elfų ir Kalėdų Senelio pramogų oazė. Aplink ją vienas po kito tarp išlakių pušų dygsta viešbučiai, kurių pavadinimuose būtinai yra žodis „Arctic“. Gal kiek egzotiškai atrodo, kai lauke šviečia saulė, o termometras net ir šiaurėje rodo 22 laipsnius šilumos?
Kelionė į urvą su spec. efektais
Įėjimas – tikrai įspūdingas. Pro stiklines duris patenki į ilgą dirbtinį urvą, o ten jau prasideda Kalėdų pasakos elementai. Įdomu, kad jie neerzino nei suaugusių, nei paauglių. Švepluojantys elfai savo darbą atlieka puikiai – nuo kasininkės iki bandelių pardavėjos. Išgirdusios, kad atvykome iš Lietuvos, jos ima flirtuoti lyg kokios Šiaurės pašvaistės. Iš pradžių apsimeta, kad nežino, kur ta Lietuva.
Paskui užsimerkia, susimąsto ir staiga atsimena, kad lietuviai turi plaukti keltu per Suomijos įlanką ir po to važiuoti visą dieną automobiliu. Už aktorystę – 10 balų. Sumokame už šeimyninį bilietą su nuolaida 75 Eur vietoje 100 Eur ir keliaujame iliuminuotu tuneliu gilyn.
Beje, prie įėjimo buvome 10 val. ryto, taigi į požemio karalystę įėjome antri. Kasininkė-elfė gyrė mūsų sprendimą apsilankyti čia vasarą. Nes prieš Kalėdas bus pragaras.
Nusileidę į požemį, patekome į pramogų miestelį, po kurį galima keliauti ratu. Čia – ir didžiulė scena, kurioje kas porą valandų vyksta elfų koncertai (šoka jie tikrai puikiai), ir meduolių glazūravimo dirbtuvės, ir natūralaus ledo skulptūrų salė (įeidami į ją gavome kailinukus). Apie galybę dirbtiniu sniegu puoštų eglučių, kavinių ir suvenyrų parduotuvių pasakoti net nėra reikalo. Žodžiu – daugybė erdvių, kuriose nuolat kažkas vyksta. Netgi linksmos elfų kalbos pamokos, kuriose dalyvauja ir suaugę.
Judėjimas šiame požeminiame „Santa Park“ organizuojamas labai patogiai. Keliauji ratu pagal rodykles, gali per elfų karalystę ir traukinuku pavažiuoti. Netgi nuolat skambančios kalėdinės melodijos neerzina – viskas čia puikiai dera. O kainos? Na, sriubos dubuo kainuoja 8 Eur., kava su bandele 3 Eur. Meduolis ir glazūra jo dekoravimui – dar 3-5 Eur. Ir Lietuvoje kai kur galima tokių kainų rasti.
Vizitas pas Kalėdų Senelį ir svarbiausias klausimas
Tačiau dauguma pramogų – nemokamos. Viena iš jų – vizitas pas Kalėdų Senelį. Jam skirta atskira salė, prikaišiota paslėptų kamerų. Kaip ir daugelyje turistų lankomų objektų, išeinant pro svarbiausios „Santa Park“ salės duris, elfai siūlo įsigyti nuotraukas ir vaizdo įrašą už maždaug 40 Eur. Įsigijome, bet failai neatsidarė. Gal už bausmę, kad ruošiau Joulupukiui provokacinį klausimą?
Iš tiesų, daug negalvodamas ir pats filmavau ir fotografavau viską, kas atrodė bent kiek įdomu. Nes, jei dar prisimenate pradinį šios kelionės tikslą, 15min/Gazas planavo paklausti Kalėdų Senelio, ar tikrai jis čia, prie Poliarinio rato, jaučia klimato atšilimą.
Kaip tarėme, taip padarėme: užėjome ir paklausėme. Iškart pasakysiu: Santa Klausas – tikrai žmogus prie bajerio. Paklaustas, ar galima pateikti klausimą, jis griežtai atsakė NE. Po to nusikvatojo: TAIP. Savo darbą šis personažas dirba PUIKIAI. Skiria dėmesio kiekvienam atėjusiam – ir mažam, ir dideliam. Sugeba puikiai palaikyti pokalbį – matosi, kad ne atmintinai užduotus klausimus uždavinėja, o stengiasi įsiklausyti.
Kalėdų Senelis neslėpė, kad tokius klausimus ir dar prieš kamerą, jam retai tenka girdėti. Žodžiu, nustebo. Pasižiūrėkite, kaip tai atrodė:
Šokas net suaugusiems: Kalėdų Seneliai yra trys
Šioje vietoje pasakojimą apie 15min/Gazas projektą „Kalėdų Senelis ir vasara“ jau galėtume baigti. Bet taip nenutiks.
Nes, vėl išlindę iš urvo į dienos šviesą, nusprendėme patikrinti, kas vyksta už maždaug 3-4 km nuo „Santa Park“ uolos. Todėl patraukėme link riboženklio, žyminčio Poliarinį ratą. Šalia jo įsikūrusios dar dvi Santa Klauso būstinės, ant kurių puikuojasi nuo tolo matomi užrašai „Santa is here“!
Tai – didžiulis „Santa Claus Village“ pastatų kompleksas su viešbučiais, parduotuvėmis, sniego safarių biurai ir netgi maža elnių ferma. Vienas Kalėdų senelis kasdien iki 18 val. budi parduotuvėje prie pat įvažiavimo į kaimelį, o kitas – pagrindiniame pastate tiesiog ant speigračio linijos. Tai kurį dabar rinktis?
Dilemą išsprendė turistų iš Kinijos antplūdis. Todėl, kiek palaukę eilėje pas parduotuvinį Santa Klausą (jo būstinė taip pat įrengta labai skoningai, tikra šiaurietiškos trobelės imitacija), apsisukome aplink kulną ir patraukėme link Poliarinio rato linijos – pas Joulupukį Nr.3.
Šį kartą jau paisiau ženklų, draudžiančių filmuoti ir fotografuoti. Gal todėl elfų darytos nuotraukos ir filmuota medžiaga buvo tikrai kokybiška?
Kitame serijos „Kalėdų Senelis ir vasara“ straipsnyje skaitykite: kodėl Suomijos keliuose tiek daug raguotų angelų?