Dėl šios priežasties birželio mėn. buvo pateiktas skundas Europos Komisijai, kurio nagrinėjimo pradžios tikimasi netrukus.
Skundą pateikusios asociacijos "Lietuvos keliai" tarybos pirmininkas Rimvydas Gradauskas teigė, kad asociacija, gindama viešą ir atstovaujamų bendrovių interesus, kreipėsi į Europos Komisiją neapsikentusi Susisiekimo ministerijos atliktų galiojančių konkurencijos nuostatų pažeidimų, susijusių su valstybės įmone „Kelių priežiūra“.
„Be jokio viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros VĮ „Kelių priežiūra“ buvo suteikta monopolinė teisė teikti valstybinių kelių priežiūros paslaugas. Be jokio viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros VĮ „Kelių priežiūra“ buvo skirti ir 79 mln. EUR valstybės biudžeto lėšų bei perduota daug kitų ūkinėje veikloje naudojamų resursų. Be to, toks, valstybės resursais remiamas verslas eina į konkurencingas rinkas, išstumdamas įmones, kurios tokios paramos ir privilegijų neturi“, - teigia R.Gradauskas.
Asociacijos "Lietuvos keliai" atstovų įsitikinimu, po reformos susidariusi situacija yra objektyviai žalinga kelių sektoriui konkrečiai ir valstybei apskritai, tiek dėl to, kad valstybės ištekliai naudojami neefektyviai, tiek ir dėl to, kad iš esmės valstybės resursais yra naikinama konkurencija ten, kur ji egzistavo ar galėjo egzistuoti.
Asociacija teigia, kad jos nariai nebijo konkurencijos, tačiau nori, kad ji būtų sąžininga, nes tik tokiu atveju sukuria efektyvumą ir skaidrumą, apie kuriuos tiek daug kalba Susisiekimo ministerija. Susidariusios probleminės situacijos sprendimas ypač aktualus rengiant 2019 metų nacionalinį biudžetą ir formuojant kelių infrastuktūros plėtros finansavimą, todėl bet kokios žinios iš Briuselio labai laukiamos. Kol kas Komisija vertina skunde nurodytas aplinkybes ir renka sau aktualią informaciją apie padėtį Lietuvos kelių sektoriuje.
Pasak asociacijai atstovaujančio advokato Mariaus Juonio, valstybės sprendimais ir pagalba buvo sudarytos prielaidos VĮ „Kelių priežiūra“ monopolinę padėtį kelių priežiūros rinkoje (ir monopolinei veiklai skirtus resursus) išnaudoti antikonkurenciniu būdu, t.y. plečiant veiklą į kitas konkurencingas rinkas bei konkuruojant su valstybės pagalbos negaunančiomis įmonėmis. Buvo sukurta akivaizdi interesų konflikto situacija: kelių sektorių reguliuojančios institucijos veikia tiek kaip rinkos reguliatoriai bei pagrindiniai privačių kelių statybos įmonių užsakovai, tiek ir kaip VĮ „Kelių priežiūra“ savininkai, suinteresuoti būtent jų kontroliuojamo verslo sėkme.
Papildoma informacija
Iki 2017 m. valstybinius kelius patikėjimo teise valdė regioninės kelių priežiūros įmonės, kurioms iš biudžeto buvo skiriama lėšų kelių infrastruktūros išlaikymui.
2017 m., po įvykusios kelių sektoriaus reformos, keliai buvo perduoti Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD). Taigi valstybinių kelių infrastruktūros valdymas buvo atskirtas nuo komercinės priežiūros funkcijos.
LAKD, kaip valstybinių kelių valdytojas, privalėjo parinkti ūkio subjektą ar subjektus, kurie teiktų valstybinių kelių priežiūros paslaugas. ES konkurencijos ir viešųjų pirkimų taisyklės sako, jog toks ūkio subjektas privalėjo būti parinktas konkurencingos procedūros būdu. Tačiau taip neįvyko.
LAKD valstybinių kelių priežiūrą patikėjo VĮ „Kelių priežiūra“ be viešojo pirkimo ar kitos konkurencingos procedūros. Be to, 2018 m. valstybės biudžete VĮ „Kelių priežiūra“ buvo išskirta 79 mln. EUR kelių priežiūros paslaugoms atlyginti. Kadangi VĮ „Kelių priežiūra“, kaip paslaugų teikėjas, nebuvo parinktas konkurencingu būdu, tai ir jos paslaugų apmokėjimui numatyta suma nėra pagrįsta paslaugos rinkos verte ar rinkos kainomis. Kitaip tariant, nėra (ir negali būti) jokių įrodymų, jog 79 mln. EUR atspindi atlyginimą, kuris būtų mokamas perkant paslaugas konkurencingu būdu.
Pasak Asociacijai atstovaujančio advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ advokato Mariaus Juonio, minėti sprendimai iškėlė dvi praktines problemas.
Pirma, valstybinių kelių priežiūros rinkos monopolizavimą tiek de jure, tiek de facto. Problema yra ne tik tai, kad su VĮ „Kelių priežiūra“ be jokio konkurso yra sudaryta sutartis dėl valstybinių kelių priežiūros paslaugų teikimo. Problema ir ta, jog reorganizuojant regionines kelių priežiūros įmones į VĮ „Kelių priežiūra“, reorganizavimo metu VĮ „Kelių priežiūra“ buvo perduota tokia esminiai kelių priežiūros infrastruktūros elementai kaip druskos sandėliai, karjerai.
Prieigos prie šios infrastruktūros neturintiems konkurentams iš esmės apsunkinama galimybė konkuruoti dėl kelių priežiūros paslaugų ir ateityje, jeigu kada nors ateityje LAKD nuspręstų laikytis įstatymų ir pirkti paslaugas konkurencingu būdu. Taigi, kelių sektoriaus reformos metu priimti sprendimai sudarė prielaidas valstybinių kelių priežiūros paslaugų rinkos monopolizavimui tiek dabar, tiek ir į ateitį. Siekdama pasinaudoti konkurencijos teikiama nauda valstybė privalėjo išlaikyti šią infrastruktūrą atvirą, t.y. sudaryti galimybę ja naudotis bet kuriam kelių priežiūros paslaugų konkursą laimėjusiam subjektui.
Dar viena problema yra ta, kad su monopolija susiję konkurencijos iškraipymai yra perkeliami ir į kitas rinkas, kurios iki šiol buvo atviros konkurencijai. Visų pirma tai yra kelių statybos ir vietinės reikšmės kelių priežiūros rinkos, kur darbai iki šiol yra perkami konkurencingai, t.y. viešųjų pirkimų būdu. Pastaroji problema pasireiškia dviem aspektais.
Pirma, kryžminis subsidijavimas, kai su monopoline veikla susiję resursai yra panaudojami konkurencingose rinkose konkuruojant su valstybės paramos negaunančiais ūkio subjektais. Būdama valstybės pagalba gaunančiu monopolistu vienoje rinkoje, VĮ „Kelių priežiūra“ konkuruoja viešuosiuose pirkimuose su privataus kapitalo įmonėmis. Konkuruodama tokiu būdu VĮ „Kelių priežiūra“ naudoja už valstybės lėšas įsigytą įrangą, iš valstybės gautus smėlio karjerus ir kitus resursus. Tokios paramos negaunantis privatus sektorius objektyviai negali konkuruoti lygiais pagrindais.
Paramos negaunantis privatus sektorius objektyviai negali konkuruoti lygiais pagrindais.
Antra, interesų konflikto situacija. Kelių statybos rinkoje pagrindinis užsakovas yra valstybė, veikianti per LAKD. Be to, ta pati valstybė, veikdama per Susisiekimo ministeriją, yra pagrindinis rinkos reguliatorius.
Tačiau dabar susiklostė tokia situacija, jog VĮ „Kelių priežiūra“ pradėjus aktyviai eiti į konkurencijai atviras rinkas, valstybė tampa vienu iš pagrindinių konkurentų.
Asmuo, kontroliuojantis rinką, negali tuo pačiu konkuruoti toje rinkoje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai.
Kitaip tariant, susidaro situacija, kai valstybė, turėdama aiškų ekonominį interesą vienoje įmonėje, tuo pačiu ne tik, kad kontroliuoja tos įmonės konkurentus, bet ir skirsto jiems darbus, prižiūri atliktų darbų kokybę ir pan.
ES konkurencijos taisyklės nusako labai aiškų principą: asmuo, kontroliuojantis rinką, negali tuo pačiu konkuruoti toje rinkoje nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Tuo tarpu reformos metu nebuvo sukurtas nepriklausomas reguliatorius ar kažkoks kitas mechanizmas, kuris leistų atriboti valstybės, kaip rinkos dalyvio, konkurento, ir valstybės, kaip užsakovo, ir rinkos reguliatoriaus interesus.