Anot specalistų, per karščius stabdžių sistema dirba ekstremaliomis sąlygomis ir tai vėliau gali atsiliepti stabdžių efektyvumui. Dėl to vairuotojas ir automobilio keleiviai gali ne tik jausti diskomfortą kelionės metu – keliauti gali būti nesaugu.
Nespėja ataušti ir perkaista
„Pirmasis šių metų vasaros mėnuo buvo ypač nepalankus daugelio automobilių stabdžių sistemoms. Stabdžių diskai, kurie yra vienas iš svarbiausių daugumos automobilių stabdžių sistemos elementų, natūraliai kaista stabdant. Ventiliuojami stabdžių diskai atvėsinami oro srautu. Bet jei oro temperatūra 30 ar 35 laipsniai Celsijaus, o asfalto danga įkaitusi iki 50 0C ir daugiau, tada aušinimas nėra efektyvus. Todėl perkaista stabdžių trinkelės, jos sukietėja, pradeda trūkinėti viršutinis trinkelių antdėklo sluoksnis. O jeigu nebuvo pasirūpinta automobilio stabdžių sistema po žiemos – nuo trinkelių ir laikiklių nenuvalyta druska ir smėlis, nesuteptos stabdžių apkabų kreipiančiosios ir panašiai – nuo aukštos temperatūros sukietėja senos tepimo medžiagos. Dėl to pradeda strigti stabdžiai“, – aiškina bendrovės „Ausegra“ serviso vadovas Arvydas Gailiušas.
Stringantys stabdžiai reiškia papildomą trintį bei didesnį stabdžių diskų ir trinkelių dėvėjimąsi, tai trikdo sistemos darbą, stabdymas tampa neefektyvus ir nesaugus. Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad vasarą mechaninės stabdžių sistemos darbą taip pat gali komplikuoti ir po žiemos likusios pasekmės. Žiemą, kuomet keliai barstomi druska, tai turi ypač neigiamą poveikį stabdžiams – stabdžių diskai rūdija.
„Problemų priežastis – stabdžių sistemos nepriežiūra arba jos gedimai. Labai svarbu, kad specialiu prietaisu būtų įvertinta stabdžių skysčio kokybė. Ilgai eksploatuojamas stabdžių skystis praranda savo savybes, atsiranda nuosėdų, sumažėja užvirimo temperatūra. Stabdžių diskai ir trinkelės yra tolygiai dylančios detalės – tai yra neišvengiama. Tačiau išoriniai veiksniai tam tikru metų laiku gali šį natūralų procesą dar labai paspartinti. Jei vairuotojas važinėjo su ribinės būklės stabdžių sistema, kur kas greičiau pajus tiek žiemos, tiek ir karštos vasaros poveikį – skirtingai negu tas, kuris laiku susitvarkys ar atliks stabdžių sistemos aptarnavimą, pasikeis susidėvėjusias detales“, – sako A.Gailiušas.
Požymiai, kad stabdyti nesaugu
Autoserviso žinovas įvardijo 6 požymius, rodančius, kad stabdyti gali būti nebesaugu:
- Mušimo per vairą ar per stabdžio pedalą pojūtis.
- Viso automobilio vibracija ar pulsavimo pojūtis stabdant.
- Netolygus stabdžių pedalo darbas. Spaudžiant pirmą kartą stabdžių pedalas neįprastai leidžiasi gilyn, antrą – lieka aukščiau, trečią – dar aukščiau.
- Stabdžių pedalo kietumo pojūtis.
- Netolygus stabdymas.
- Cypimas stabdant.
A.Gailiušas taip pat atkreipia dėmesį, kad jei numosime ranka į stabdžių problemas išduodančius požymius, esamos bėdos gali turėti neigiamą poveikį ir kitoms automobilio sistemoms. Perkaitę stabdžių diskai šilumą perduoda ratų guoliams – praėjus tam tikram laikui jų ištekės tepalas – pradėsime girdėti ūžimą, guoliai praras jiems numatytas technines savybes. Netvarkingi, vibruojantys priekiniai stabdžiai taip pat atsilieps vairo traukėms, antgaliams, šarnyrams ir kitoms pakabos detalėms.
UAB „Ausegra“ autoserviso vadovas A.Gailiušas atkreipia ir į netiesioginį, psichologinį netvarkingos stabdžių sistemos poveikį: jeigu stabdant automobilis dreba, bilda, skleidžia įvairius garsus, tai sukelia baimę, kad kažkas yra negerai – vien dėl to galbūt nepavyks sustabdyti. Iš tikrųjų taip ir yra – netvarkinga stabdžių sistema pailgina stabdymo kelią, o tai gali baigtis avarine situacija.
Geresnis stabdymas – gamintojų galvosūkis
„Miestuose daugėjant automobilių bei intensyvėjant eismui, vis svarbesni tampa stabdymo rodikliai. Ne atsitiktinai automobilių detalių gamintojai tobulina technologijas, gerindami stabdžių diskų atsparumą įvairiems aplinkos poveikiams. Džiaugiamės, kad mūsų komandai pavyko sukurti ypač patvarių stabdžių diskų technologiją. Kaip parodė nepriklausomos laboratorijos bandymai, pagal naująją technologiją mūsų pagaminti diskai užtikrina net 720 valandų atsparumą korozijai, kurią lemia druskos poveikis, palyginti su kitų gamintojų, kurių diskai šį atsparumą praranda jau po 24 valandų“, – sako Neilas Fryeris, „Delphi Technologies“ atsarginių dalių rinkos rinkodaros, produktų ir strategijos viceprezidentas.
Pasak N.Fryerio, šie itin patvarūs naujos kartos ekologiška vandens ir cinko pagrindu pagaminta „Geomet“ dengiamąja medžiaga dengti stabdžių diskai ne tik užtikrina saugumą kelyje, bet ir taupo vairuotojų laiką. Laiko taupymo efektas pasiekiamas dėl to, kad diskų nereikia taip dažnai keisti, ir dėl to, kad jie visiškai paruošti montuoti – meistrams nebereikia skirti papildomai laiko jų paruošimui prieš montuojant – valyti alyvos ir panašiai.
Patikimumą lemia ir vairavimo sąlygos
„Gero stabdžių disko požymis – dyla tolygiai, o ne gabalais, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Prastos kokybės diskai sparčiai rūdija, trinasi netolygiai, gabalais lupasi sluoksniai, atsiranda dėmės“, – aiškina A.Gailiušas. Jis taip pat pastebi, kad automobilių detalių rinka siūlo įvairiausių stabdžių diskų. Yra diskų, kuriuos galėtume pavadinti tiesiog ištekintu ir gražiai supakuotu metalo gabalu, bet yra ir tokių, kurie gamykloje užgrūdinti, termiškai paruošti – pastarieji ir brangesni, tačiau ir patikimesni, ilgiau naudojami, atsparesni korozijai.
Nors kai kurie meistrai stabdžių diskų ir stabdžių kaladėlių keitimo laiką bando įvertinti rida ir važiavimo sąlygomis, tačiau A.Gailiušas sako, kad stabdžių diskų ir trinkelių dilimą lemia ne viena ar dvi, o daugelis aplinkybių. Tarkime, važinėjant mieste stabdžių sistema dėvėsis kelis kartus greičiau nei keliaujant iš Kauno į Vilnių, nors nuvažiuotas kilometrų kiekis būtų panašus. Naujesniuose automobiliuose kaladėlių keitimo būtinybę parodo indikatorius, o jei tokio nėra – reikia stebėti kaladėlių įpjovos lygį. Stabdžių disko storis, arba jo atitiktis nustatytiems gamintojo parametrams ir saugumui, yra matuojama automobilio techninės priežiūros metu – tai atlieka automechanikas.
