„Marussia Motors“ buvo įkurta 2007 metais. Tai buvo lenktynininko, inžinieriaus, komiko ir rusiškos „Aukščiausios pavaros“ vedėjo Nikolajaus Fomenko vaizduotės kūrinys, kuris iš tikrųjų sulaukė nemažai investicijų. Iš pat pradžių buvo žadama, kad „Marussia“ taps pirmuoju Rusijos superautomobilių gamintoju. Ir ilgai laukti nereikėjo – jau 2008 metais Maskvoje parodytas „Marussia B1“ prototipas.
Pirmojo rusiško superautomobilio kūrėjai tuomet džiaugėsi, kad automobilis buvo sukurtas tik Rusijoje – „Marussia“ nesikreipė į jokius dizaino namus. „Pininfarina“? „Bertone“? Ne – Marussia žino ką daro. Taigi B1 buvo reto baisumo automobilis, tačiau tai nesumažino Rusijos automobilių mėgėjų entuziazmo.
Netrukus „Marussia“ paskelbė ir daugiau naujienų. Gamykloje Maskvoje jau dirbo 500 žmonių, o B1 jau 2009 metais oficialiai žengė į serijinės gamybos stadiją. 2010 metais „Marussia“ vėl visus nustebino, kai įsigijo didžiąją „Virgin Racing“ Formulės 1 komandos dalį. Iš pradžių komanda vadinosi „Marussia“ Virgin Racing, o jau 2012-2014 metais varžėsi „Marussia“ vardu. Tiesa, visiškai nesėkmingai.
B1 pardavimai nespėjo prasidėti, kai „Marussia“ 2009-ųjų Ženevos automobilių parodoje pristatė B2 – šiek tiek gražesnį, tačiau mechaniškai identišką automobilį. Jis pasižymėjo identiškomis dinaminėmis charakteristikomis, tačiau atrodė aštresnis ir modernesnis. Fomenko teigė, kad 80 proc. šio automobilio yra gaminama Rusijoje. Jau tuomet buvo įtariama, kad kompaniją kamuoja problemos – kam reikalingas antras modelis, kuris yra identiškas pirmajam?
Nepaisant kritikos, 2010 metais Maskvoje atidarytas „Marussia“ salonas. Tačiau tuomet žiniasklaida rašė, kad B1 ir B2 rusiškumas tėra mitas. Kokie dar 80 proc. gali būti rusiški, kai „Marussia“ importuoja viską – nuo variklio ir transmisijos iki anglies pluošto, iš kurio gaminami automobilių kėbulai? „Marussia“ naudojo „Nissan 350Z“ ir „Cosworth“ variklius. Tiesa, buvo teigiama, kad pastaruosius „Cosworth“ kūrė kartu su „Marussia“.
„Marussia“ automobiliai buvo išties pigūs – B1 kainavo 50-58 tūkstančius eurų, B2 – 60-70 tūkstančių eurų. Kitaip tariant, „Marussia“ automobiliai savo kaina tikrai nepriminė superautomobilių. Tačiau žurnalistai apžiūrėję šiuos automobilius dažnai sakė, kad už tokią kokybę daugiau niekas ir nemokėtų. Ir nemokėjo – nors tikslūs pardavimai nėra aiškūs (skirtingi šaltiniai mini skirtingus skaičius), prie „Marussia“ salonų pirkėjų eilės tikrai nesirikiavo.
2010 metais „Marussia“ pristatė F2 visureigio koncepciją. Šį kiek keistai atrodantį automobilį turėjo gaminti suomių „Valmet Automotive“. Tuo metu „Marussia“ turėjo 3 modelius, F1 komandą ir saloną Maskvoje. Tačiau tai ir buvo visų pasiekimų viršūnė.
Tikslūs pardavimai nėra žinomi, tačiau jie nebuvo dideli. 2014 metais „Marussia“ bankrutavo. Daug nebaigtų automobilių liko pūti kažkur Maskvoje, o ir F1 ambicijos buvo nutrauktos, kai 2014 metais Julesas Bianchi Japonijoje patyrė avariją, po kurios taip ir nepabudo.
Daug kas tada manė, kad kompaniją į nebūtį vedė nesusipratimai ir kažkaip keistai neapibrėžta strategija – kam buvo reikalingas tas B1? Kodėl buvo skelbiama jo kaina, jei B2 buvo tiesiog šiek tiek gražesnis automobilis? Kodėl kompanija ėjo į F1, kai dar nebuvo sutvarkiusi savo automobilių gamybos? Ir kam jai tas visureigis?
Galiausiai, superautomobiliai yra specifinė automobilių kategorija. Žlunga daugelis naujų startuolių, manančių, kad gali konkuruoti su „Ferrari“, „Lamborghini“ ir „McLaren“. „Pagamintas Rusijoje“ tiesiog neturi to paties skonio, net jei yra pigesnis.
