Kas yra įperkamas sportiškas automobilis?
Tai dalį superautomobilių savybių ir pojūčio vairuojant pasiskolinęs automobilis, kuris tai pasiūlo už kiekvienam įperkamą, dažnai įprasto automobilio kainą. Praeityje šie automobiliai dar buvo vadinami „vairuotojų automobiliais“. Jie paprastai turi tik vieną išreikštą paskirtį – suteikti kuo daugiau vairavimo malonumo jį valdančiam žmogui.
Šie automobiliai turi tik vieną išreikštą paskirtį – suteikti kuo daugiau vairavimo malonumo jį valdančiam žmogui
Vis didesnė dalis populiacijos XXI a. nebenori naudotis klasikinio sportinio automobilio teikiamais vairavimo malonumais. Jie dažnai nori kuo aukštesnės sėdėsenos, turėti savo automobilyje kuo daugiau erdvės, prabangos elementų ir jog jų vairavimo klaidoms užkirstų kelią (arba jas ištaisytų) išmanios elektroninės pagalbinės sistemos.
Dalis į elektromobilius persėdusių žmonių net nebenori girdėti variklių gaudesio. Arba noriai variklio sūkių garsą iškeistų į sintetinį jų skambesį per automobilio viduje įrengtas garso kolonėles.
Dėl šios priežasties jau pamatėme tikra parodija virtusį elektrinį krosoverį „Ford Mustang“ pavadinimu, taip pat buvo nutraukta kultinio „Lotus Elise“ gamyba, o geriausiai istorijoje parduodamas naujausios kartos roadsteris „Mazda MX-5 Miata“ neišvengiamai bus elektrifikuotas.
Kuo turėjo pasižymėti galbūt paskutinis istorijoje sportiškas automobilis?
Istoriškai prieš automobilių pramonei pametant galvą dėl ekologijos ir pilnai elektrifikuojantis, dienos šviesą turėjo išvysti dar vienas, teoriškai jau paskutinis tik benzininį variklį turintis lengvasvoris sportiškas automobilis.
Legendinio, greičiausio atmosferinį variklį turinčio automobilio istorijoje („McLaren F1“) kūrėjas Gordonas Murray automanams dar buvo paruošęs paskutinę dovaną.
2019 m. duodamas interviu „Road and Track“ žurnalui jis puse lūpų prasitarė, kad projektuoja dažno automano svajonę – 215 AG automobilį, su turbininiu viduryje įmontuotu varikliu, mechanine pavarų dėže, 950 kg svoriu ir 50 tūkst. Eur nesiekiančia kaina.
Tai turėjo būti kasdienai pritaikytu „Lotus Elise“ atitikmeniu
„Tai bus tartum kasdieniniam naudojimui pritaikyta „Lotus Elise“, – tuo metu sakė G.Murray.
Dėl savo fantastinio svorio ir galios santykio šis automobilis būtų galėjęs tiesiogiai konkuruoti su „Alpine A110“.
Kadangi įgyvendinti G.Murray idėjai reikėjo gamybinių pajėgumų, kurių genialus inžinierius paprasčiausiai neturi. Buvo sutarta dirbti kartu su „Yamaha“. Planuota šį „T-43“ kodiniu pavadinimu pramintą automobilį gaminti keturis metus. Kasmet po 5 tūkst. vienetų, galiausiai nuo konvejerio nuriedant 20 tūkst. automobilių.
Ar motociklų gamintojas galėjo sėkmingai pereiti prie automobilių gamybos?
Motociklų gamintojo perėjimas prie masinės automobilių gamybos nebūtų buvęs jokia naujiena. „Honda“ koncernas gimė kaip išskirtinai motociklų gamintojas, tačiau galiausiai atliko sėkmingą perėjimą sukurdami taip pat itin riboto leidimo sportišką „Honda S500“ roadsterį. „Suzuki“ taip pat daugelį metų gamina automobilius.
Iš pradžių „Honda“ gamino tik motociklus
Savo ruožtu „Yamaha“ praeityje padėjo „Toyota“ koncernui sukurti „2ZZ-GE“ variklį, kuris buvo montuotas į „Toyota Celica“ ir „Corolla“, „Lotus Elise“ ir „Exige“ automobilius bei sukdavosi iki pat 8500 aps./min.
Ar revoliucinį, vienintelį istorijoje japonišką V10 tipo variklį („1LR-GUE“), kurį naudojo „Lexus LFA“ automobilis. Jei kada nors stebėjotės, kodėl šis automobilis skleidžia tokį ypatingą garsą, žinokite, kad jam išmetimo sistemą projektavo ne kas kitas kaip „Yamaha“.
Vis dėl to pasikeitus „Yamaha“ koncerno vadovybei, bendro projekto su Gordonu Murray buvo atsisakyta.
Šiuo metu visi nori tik elektra varomų automobilių. 2019 m. dar galėjome startuoti su šiuo projektu, tačiau šiuo metu tam jau per vėlu
Paklaustas kodėl neieškojo kito gamintojo idėjos realizacijai, G.Murray atsakė: „Nebegalėjau nieko kito rasti. Problema, kad šiuo metu visi nori tik elektra varomų automobilių. 2019 m. dar galėjome startuoti su šiuo projektu, tačiau šiuo metu tam jau per vėlu.“
Dėl kokios priežasties „Yamaha“ atsitraukė?
Tiesa ta, kad didžiosios korporacijos vengia rizikingų investicijų, o ypač į technologijas, kurios jau nebeturi ateities. Negana to garsiojo inžinieriaus nurodyta kaina greičiausiai skamba kaip per daug fantastiška, kad būtų reali. O jei galutinis produktas kainuos per 60-70 tūkst. Eur, jis nebeatitiktų savo pirminės funkcijos – būti įperkamu.
Jei toks projektas finansiškai vis dar būtų įmanomas, bene plačiausią sportiškų automobilių gamą šiuo metu turinti „Toyota“ jau seniai būtų atgaivinusi savo nepraktiškąjį „Toyota MR2“ modelį. Kurti automobilį nuo nulio, su kardinaliai nuo esamų modelių besiskiriančia važiuokle ir variklio komponuote būtų brangu, o grąža iš jo pardavimų būtų visai minimali.
Nors ir žiniasklaidoje jau senokai sklando gandai apie potencialų „MR2“ atgimimą, tačiau nesulaukdami oficialių pranešimų iš gamintojo, negalime pasitikėti spekuliacijomis.
Vis dėl to tai dar tikrai ne kelio pabaiga. Iki šiol dar galite įsigyti nuostabų ND kartos „Mazda MX-5“, „Toyota 86“ (ar „Subaru BRZ“), automaniškus „GR Yaris“ ar „GR Corolla“.
Tuo tarpu galintys sau leisti kiek brangesnį pirkinį, vis dar gali įsigyti „Honda Civic Type R“, „BMW M240i“ ar „Nissan Z“.
