Į šiuos ir kitus klausimus draudimo bendrovės „If“ inicijuotame projekte „Laimė jaustis saugiai“ atsakinėjo vairavimo mokyklos „ARV-Auto“ vadovas Valdas Šlepikas.
Ir vėl rugsėjis į miestų kelius paleidžia šviežių, neseniai tėvų namus palikusių jaunuolių. Nors vadinamiesiems „žalialapiams“ tai gali tapti džiugia patirtimi, vairavimo mokyklos vadovas Valdas Šlepikas perspėja saugotis kelyje tykančių pavojų. Kad vairavimo neapkartintų netikėti incidentai, jis visų pirma pataria išbandyti kiek įmanoma daugiau vairavimo situacijų, pasivažinėti esant skirtingoms oro sąlygoms.
„Kuo įvairesnė patirtis su instruktoriumi, tuo žmonės turėtų būti laimingesni. T.y. kai su instruktoriumi važiuoji lyjant, šviečiant saulei, tamsiu paros metu...“, – vardija pašnekovas.
Būtent dėl to vairavimo mokykloje „ARV-Auto“ yra įrengta specialus autodromas su slidžia danga, jeigu mokinys nuspręstų mokytis vasaros metu, tačiau kartu norėtų pasižiūrėti, kaip jam sektųsi vairuoti žiemą, esant plikledžiui ar ledo dangai.
„Nors valstybės nustatytoje programoje tai nėra privaloma, bet mokinius kviečiame tai daryti, galbūt vėliau ta patirtis padės“, – šypsosi pašnekovas.
Kas yra pavojingiausi keliuose?
Kaip priduria V.Šlepikas, akivaizdu, kad kelyje ypač svarbi yra patirtis, svarbu pamatyti pavojus ir juos identifikuoti. „Dažnai sako, kad vienodų situacijų keliuose nebūna. Jų būna, bet mes galbūt nežinome, ką tada daryti, kokius sprendimus priimti, kad atliktume reikiamus veiksmus. Jeigu įvyksta netikėta situacija, kur reikia ir greitai priimti sprendimą, ir daryti veiksmą, išeina taip, kad blogi yra arba sprendimai, arba veiksmai“, – sako vairavimo mokyklos vadovas.
Vis dėlto, nors dažniausiai kritikos strėlės dėl neatidaus vairavimo skrieja būtent neseniai teises išlaikiusiems vairuotojams, ilgai vairuojantys kelių vilkai turi tendenciją taip pat apleisti savo dėmesingumą ar pernelyg pasitikėti savo veiksmais.
„Atsargiausiai važiuoja esantys per vidurį“, – sako tinklalaidės vedėjas Algis Ramanauskas. V.Šlepikas jam pritaria ir pasidalija jam žinomais faktais: „Statistinė autoincidentų kreivė šoktelėja ties tais, kurie turi 40-ies metų stažą. Su kolegomis susirinkę kalbėjome, kodėl taip yra. O iš policijos lūpų teko girdėti, kad vienas pavojingesnių stažų yra 5-6 metai.“
Gyvūnai ir rūkas
Baimę net patyrusiam vairuotojui gali kelti nenuspėjami dalykai, pavyzdžiui, į kelią iššokantys gyvūnai. Draudimas – puikiai žinoma priemonė finansiškai apsisaugoti nuo dažnai tūkstančiais atsieinančio incidento, kuomet partrenkiamas briedis ar stirna.
V.Šlepikas sako, kad nuo gyvūnų kelyje 100-u procentų neapsisaugosi, tačiau svarbu stebėti kelkraštį, palaikyti atstumą su kitais automobiliais tam, kad būtų laiko sureaguoti į netikėtumus. „O iš techninių priemonių – literatūra rašo apie specialius ultragarso švilpukus, – dar vieną būdą išvengti akistatos su gyvūnu atskleidžia pašnekovas. – Taip pat yra termovizoriai, naktinio matymo prietaisai, kurie galbūt padėtų pamatyti tamsoje.“
Nemažai autoįvykių nutinka ir esant rūkui. Anot instruktoriaus, čia lemiama korta žaidžia ne tik prastas matomumas, bet ir nuo įtampos atsirandantis nuovargis.
„Rūkas turbūt yra blogiau nei tamsa. Tamsiuoju paros metu mes galime naudoti tolimąsias žibintų šviesas, jeigu iš priekio nėra atvažiuojančių vairuotojų, bet žinome, kad yra tokio rūko, kur net su tolimomis šviesomis nepavažiuosi, – sako jis. – Taip pat rūkas pakeičia atstumo pojūtį. Literatūroje teigiama, kad visi rūke esantys daiktai atrodo esantys dvigubai toliau, nei yra iš tikrųjų.“
Kad pavyktų išvengti incidentų rūke, V.Šlepikas visų pirma siūlo paprasčiausią triuką – pakeisti kelionės laiką. Visgi jeigu toks variantas būtų neįmanomas, vairavimo mokyklos vadovas perduoda: „Tokia atveju reikia rinktis važiavimo stilių, visas patirtis tam, kad kelionė būtų saugi.“
