Žemiau pateikiame žmogaus laišką 15min. Jis redaguotas ištaisant gramatines ir skyrybos klaidas, tačiau teksto esmė nepakeista.
„Nusprendžiau pasidalyti, deja, viena iš daugelio Lietuvos Respublikos biurokratinės mašinos pinklių, į kurias niekam nelinkiu pakliūti. Istorija, regis, paprasta, tačiau su neaiškia pabaiga...
Kaip gana dažnas dirbantis, auginantis vaiką šeimos žmogus turiu (tiksliau, turėjau) automobilį. Nei labai naują, nei labai prabangų. Pirkau paėmęs iš banko vartojimo kreditą, todėl automobilis apdraustas ir kasko draudimu, teoriškai turėjusiu mane apsaugoti nuo visų nelaimių. O ji ėmė ir nutiko...
2016 m. gruodžio 12 d. važiuojant pagrindiniu keliu visiškai netikėtai iš šalutinio kelio prieš pat mano automobilio „nosį“ išdygo automobilis, kuris po kelių sekundės dalių tapo detalių kratiniu. Maniškis – taip pat. Suveikė saugos oro pagalvės, pasklido ne itin malonus jas aktyvuojančių dujų kvapas. Šokas, stresas...
Išlipus vaizdelis nekoks. Pasiūlius kaltininkui pildyti draudimo deklaraciją paaiškėja, kad šis neturi civilinės atsakomybės draudimo. T.y. automobilis nedraustas. Regis, belieka skambinti pagalbos telefonu 112 ir laukti policijos pareigūnų. Tačiau čia – „Stop“, mielas mokesčių mokėtojau.
Balsas, sklindantis iš telefono ragelio, „maloniai“ praneša, kad jei nėra nukentėjusių ir sutariama dėl kaltės, policija nereaguos ir nevažiuos. Pala, taigi kaltininkas neturi draudimo, ką mums pildyti? Atsakymas paprastas ir glaustas: tai pildykit ant balto lapo...
Vis tik padarau kitaip: jei jau tokia tvarka, tai gerai, kvieskit greitąją pagalbą, nes esant streso būsenai (ypač suveikus saugos pagalvėms) svaigsta galva ir nieko aš ant balto lapo nepildysiu. Atvyksta greitoji. Atvyksta policija. Man dar sėdint greitosios pagalbos automobilyje paaiškėja (preliminariais duomenimis), kad avarijos kaltininkas dar ir neblaivus. Kelionė į gydymo įstaigą, kur nustatoma trauma: kaklo raumenų patempimas. Tada kelionė į policijos nuovadą, ten detalaus paaiškinimo rašymas ir kelionė namo viešuoju transportu.
Tą patį vakarą informuoju draudimą apie įvykį ir naiviai tikiuosi, kad problemos bus greitai išspręstos, nes aš gi turiu kasko. Iš pradžių, regis, viskas tvarkoje, po poros dienų atvyksta draudimo ekspertas, viską nufotografuoja, surašo ir net jokios kalbos apie remontą. Kaip sakoma, pagal „nutylėjimą“ aišku, kad automobilį teks nurašyti.
Gaila, vos prieš porą savaičių atlikti visi reikiami aptarnavimai, iš pirmo karto ir be trūkumų praeita privalomoji techninė apžiūra. Na, bet ką padarysi, teks ieškoti kito. O kol ieškosiu ir bus išmokėti pinigai, juk priklauso pakaitinis automobilis. Vėlgi, „Stop“, mielas kliente: jums pakaitinis priklauso, kai mašina remontuojama servise ilgiau nei 2 dienas arba kai transporto priemonė nurašoma. O mes dabar nežinome žalos dydžio, paskaičiuosime maždaug per 1,5 savaitės...
Kantrybės taurė baigia pildytis ir tenka jau pakeltu tonu paklausti, už ką aš tada moku pinigus ir kad man neįdomu, kiek jūs ten laiko skaičiuosite. Jau kitą dieną lyg kokios malonės sulaukiu skambučio, kad išimties tvarka (vau, kaip kokiam VIP klientui) pakaitinę mašiną visgi gausiu. Tiesa, ribotam terminui – 2 savaitėms. Tokios sutarties sąlygos...
Darbovietė gana nepatogioje vietoje, į kurią, naudodamasis viešuoju transportu, galiu nuvykti tik su 2 persėdimais. Vaiką taip pat kiekvieną rytą reikia nuvežti į darželį ir iš jo pasiimti. Tad be mašinos – kaip be rankų. Greitai prabėga savaitė, per kurią pagaliau esu informuojamas, kad transporto priemonė išties nurašoma, paskaičiuojamas išmokos dydis, su kuriuo nori nenori turi sutikti. Regis, belieka sulaukti tos išmokos.
Prabėga Kalėdos, tenka atiduoti pakaitinį automobilį. Per tą laiką spėju apžiūrėti kelis kitų automobilių modelius, tad belieka sulaukti pinigų. Ir štai tikroji „dovanėlė“ – draudimo darbuotoja praneša, kad pinigai bus išmokėti tik tada, kai bus gauta pažyma iš policijos.
Paaiškėja, kad policija turi sulaukti medikų išvadų (mano rankose turima pažyma apie patirtą traumą, jos pobūdį, šiuo atveju bevertė, nes reikia „oficialios“). Tada kažkas paruoš medžiagą, ją vėl kažkam perduos, tas kažkas galų gale pateiks teismui, tada teismas kada nors paskirs posėdžio datą, kur bus sprendžiamas kaltininko likimas, ir kada nors nuosprendį (jei jo niekas neapskųs) pateiks draudimo bendrovei. Ir tik tada man išmokės pinigus.
Nuolatos besidomint bylos eiga, atsakingas policijos pareigūnas „nuramino“, kad geriausiu atveju teks laukti 3–4 mėnesius. O gal ir gerokai ilgiau. Išties, kraujo tyrimo rezultatai Kauno klinikas pasiekė tik po mėnesio, nes pats pateikiau prašymą mane informuoti asmeniškai. Kada tai pasieks policiją, dar neaišku...
Į klausimą, tai kodėl aš, po velnių, moku pinigus už kasko draudimą, jei atsitikus įvykiui lieku ir be automobilio, ir be pinigų, ir su nežinia, kada pagaliau galėsiu įsigyti kitą, niekas taip ir nesugebėjo atsakyti. Lygiai taip pat, kaip niekas negalėjo atsakyti, ką gi reikėjo rašyti ant to „balto“ lapo ir kur su juo eiti, jei nebūtų kviesta greitoji pagalba?“
Draudimo bendrovė privalo sulaukti policijos išvadų
Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento vadovas, nedelsdamas atsiuntė komentarą apie skaitytojo nepasitenkinimą – pateikiame jį žemiau.
„Pagrindinė priežastis, kodėl šio eismo įvykio tyrimas trunka ilgiau, yra tai, kad pats įvykis yra įskaitinis, tai yra jo aplinkybių, kaltininko ir visos situacijos tyrimą vykdo ne draudimo bendrovė, o policija. Draudimo bendrovė nedaro įtakos ir negali daryti įtakos policijos darbui, o privalo sulaukti policijos tyrimo išvadų, net ir tais atvejais, kai atrodo, kad jos tikrai aiškios. Paklausimą policijai mes išsiuntėme iš karto, kai tik gavome pranešimą apie šią avariją, tai yra kitą dieną.
Iš visų užregistruojamų kasko žalų, tokių avarijų, kai kviečiama policija ir policija tiria įvykius, yra tik 8 proc.
Iš visų užregistruojamų kasko žalų, tokių avarijų, kai kviečiama policija ir policija tiria įvykius, yra tik 8 proc., o jų reguliavimas trunka ilgiau. Dažniausiai tai yra didelės, sudėtingos avarijos, jų metu būna nukentėjusių žmonių, vienas iš eismo įvykio dalyvių yra neblaivus, automobiliai yra sudaužyti nepataisomai, yra apgadinto kito turto.
Tais atvejais, kai nėra nukentėjusių žmonių ir eismo įvykio dalyviai susitaria dėl kaltės ir įvykio aplinkybių, pildoma eismo įvykio deklaracija ir žalos atlyginimas trunka kur kas greičiau. Tokių atvejų yra absoliuti dauguma. Jei žala paprasta ir ji sureguliuojama iš karto po apžiūros, vidutinis žalos atlyginimo laikas yra 10 dienų (šiam terminui turi įtakos ir paties kliento veiksmai – kad jis atvyko į apžiūrą ir pan.), sudėtingais atvejais žalos reguliavimo trukmė gali būti 16 dienų, jei pasirenkamas išmokėjimas pinigais.
Didžioji dalis (60 proc.) kasko žalų atlyginama klientui susiremontuojant savo apgadintą automobilį autoservise, taigi žalos reguliavimo greičiui turi įtakos autoserviso remonto laikas, kada automobilis buvo pristatytas į servisą, ir panašios aplinkybės.
Taip pat, pagal kasko draudimo taisykles, pakaitinis automobilis klientui priklauso 14 dienų. Suprantame, kad būna atvejų, kai tų 14 dienų neužtenka, norint išsiaiškinti visas įvykio aplinkybes, bet tokios yra draudimo sąlygos.
Apgailestaujame, kad mūsų klientas patiria nepatogumų.“
