Tai bus savivaldybės, Vyriausybės ir Europos Sąjungos fondų lėšos. Daugiausia bus atriekta Panemunės tilto statybai. Vyriausybė Kaunui skirs 5 mln. litų, dar 12 mln. litų miesto valdžiai teks skolintis.
Meras kritikuoja Vyriausybę
Panemunės tiltas tapo tikru kauniečių galvos skausmu. Panemunės rajono gyventojams tenka važiuoti didelį atstumą aplinkeliais, norint patekti į gretimą Šančių ir kitus miesto rajonus.
Panemunės mikrorajono gyventojams tenka važiuoti didelį atstumą aplinkeliais, norint patekti į gretimą Šančių ir kitus mikrorajonus.
2012 m. tiltas buvo susprogdintas, tikintis, kad Vyriausybė per trejus metus skirs per 100 mln. litų naujojo statybai. Jokių sutarčių dėl finansavimo pasirašyta nebuvo.
Po Seimo rinkimų vietoje liberalo Eligijaus Masiulio į susisiekimo ministro postą paskirtas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius pareiškė, kad tai yra vietinės reikšmės objektas. Taip pat jis pabrėžė, kad prieš griaunant senąjį tiltą reikėjo užsitikrinti finansavimą naujajam.
Šiuo metu objekte atlikta darbų už 35 mln. litų.
Kauno meras Andrius Kupčinskas ketvirtadienį miesto tarybos posėdyje per savo ataskaitos pristatymą už susprogdintą tiltą vėl buvo kritikuojamas opozicijos. Meras atkirto, kad Vyriausybė neteisingai dėlioja prioritetus ir finansuoja tilto statybą į Karaliaučiaus sritį, o Kaunui lėšų šykšti. „Ten kažkodėl tiltas yra valstybinės reikšmės objektas, o ne vietinės. Gal ten tiltas reikalingas, kad rusų tankai greičiau į Lietuvą atvažiuotų“, – replikavo meras.
Pradės Laisvės alėjos rekonstrukciją
Šiais metais Kauno valdžia nori pradėti Laisvės alėjos rekonstrukciją, apie kurią kalbama jau daugelį metų. Tam numatoma skirti milijoną litų iš miesto biudžeto. Opozicinės „Vieningo Kauno“ frakcijos seniūnas Povilas Mačiulis ironiškai klausė, kiek užtruks šie darbai, jei per metus bus skiriama tik po milijoną litų. „Turint galvoje, kad bendra darbų sąmata yra daug didesnė, šie darbai truks kelis dešimtmečius“ – pastebėjo jis.
Pagal parengtą techninį projektą rekonstruoti Laisvės alėją kainuos 70 mln. litų.
Pagal parengtą techninį projektą rekonstruoti Laisvės alėją kainuos 70 mln. litų.
Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio teigimu, šiemet būtų paskelbtas darbų konkursas, pradėtas rekonstruoti nedidelis ruožas, o didieji darbai prasidėtų kitais metais: „Bus remontuojamas ruožas nuo Nepriklausomybės aikštės iki A.Mickevičiaus gatvės.“
Naudos ir ES lėšas
Automobilių kelių direkcija iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gatvių, tiltų priežiūrai, remontui Kaunui skirs 15,6 mln. litų. Už juos bus remontuojami daugiau kaip 30 gatvių ruožai.
Tarp jų Radvilėnų plentas, Šiaurės prospektas, Elektrėnų, Biruliškių, Panerių, Chemijos, Žemaičių, Draugystės, kelios Panemunės mikrorajono gatvės, Vaišvydavos plentas, Vytauto prospektas, kitos gatvės.
Vyriausybė 1,5 mln. litų skyrė Palemono gatvės rekonstrukcijai, nes ten statomas Viešasis logistikos centras.
Savivaldybė 6 mln. litų skirs Jonavos gatvės ruožo remontui, 5,3 mln. litų Savanorių prospekto ruožo rekonstrukcijai. Pastarajam objektui numatyta 2 mln. litų ES lėšų. Dar tiek pat ES pinigų skirta K.Petrausko gatvės rekonstrukcijai, o savivaldybė pridės 6,8 mln. litų.
Mažiau pašalpoms – daugiau gatvėms?
Kauno tarybos nariai klausė, kodėl neskiriama lėšų Aukštųjų Šančių gatvėms, kurios yra labai nusidėvėjusios. Kiti nurodė kitus konkrečius duobėtus kelius, kurių nenumatyta remontuoti.
Taip pat opozicijai užkliuvo, kad 2014-2016 metų savivaldybės kelių priežiūros programoje numatyta per trejus metus kapitaliai rekonstruoti tik dvi gatves: K.Petrausko gatvę ir Savanorių prospekto įkalnę.
A.Pakalniškis aiškino, kad visoms gatvėms remontuoti lėšų neužtenka, todėl pirmenybė skiriama didžiausioms ir labiausiai apkrautoms gatvėms, o kitur pasitenkinama atskirų duobių lopymu.
A.Kupčinskas pridūrė, kad Savivaldybių asociacija jau seniai Vyriausybei siūlo keisti kelių remonto lėšų paskirstymo metodiką savivaldybėms. „Turėtų būti atsižvelgiama ne į gyventojų skaičių, o automobilių kiekį arba gatvių tinklo bendrą ilgį“, – kalbėjo meras.
Jis vylėsi, kad pavyks sutaupyti lėšų iš socialinėms išmokoms skirtų pinigų. „Kaune socialinėms išmokoms buvo išleidžiama apie 40 mln. litų. Manau, kad perdavus šias lėšas administruoti savivaldybėms, mums pavyks sutaupyti kelis milijonus, kuriuos galėsime skirti komunaliniams miesto reikalams“, – tikisi miesto vadovas.
