Kauno miesto savivaldybės antradienį išplatintame pranešime teigiama, kad darnaus judumo tikslais miesto tarybai teko priimti nepopuliarius, bet būtinus sprendimus automobilių užgultose teritorijose.
„Kasmet sulaukiame vis daugiau gyventojų skundų dėl užstatomų kiemų. Miesto centre ir senamiestyje visos gatvės yra apmokestintos, todėl vairuotojai dažnai ieško nemokamo parkavimo, palikdami automobilius gyvenamųjų namų kiemuose. Prieš kelerius metus viename iš kvartalų greta Laisvės alėjos įgyvendintas pilotinis projektas įrodė, kad rinkliavos įvedimas kiemuose – pasiteisino. Didelė dalis namų susiformavo sklypus, legaliai įsirengė kelio užtvarus ir pamiršo praeityje kamavusias problemas.
Parkavimo zonų plėtimas buvo numatytas dar prieš metus, tačiau situaciją pakoregavo užklupusi COVID-19 pandemija – eismas tapo ne toks intensyvus ir iki šiol pokyčių neprireikė. Tačiau po karantino švelninimų situacija kardinaliai keičiasi“, – aiškino BĮ „Parkavimas Kaune“ direktorius Justas Limanauskas.
Remiantis atlikto tyrimo duomenimis, daugiau kaip pusė senamiesčio sklypų nėra suformuoti. Tačiau gyventojai vis tiek yra linkę net ir tokius kiemus užsitverti, kad būtų išvengta neprašytų svečių vizito, o kitur erdvės po namų langais ar siauros gatvelės tampa tiesiog per ankštos automobiliams.
„Įsirengti užkardus galima tik susiformavus sklypą. Kitu atveju teritorija yra atvira visiems ir bet kuris pilietis turi teisę ja naudotis. Siekiame, kad miesto erdvės būtų patogiai praeinamos ar pravažiuojamos – kiekvienas laisvas plotas negali būti užgrūstas vien tik automobiliais. Visų centrinės miesto dalies ir senamiesčio kiemų apmokestinimas atgrasytų atvykėlius nuo gudravimo, keliant nepatogumus vietos gyventojams“, – neabejojo Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
Savalaikė išeitis – plėsti teritorijas
Pasak J.Limanausko, gausiai parkuojamų transporto priemonių problema anksčiau būdavo itin opi išskirtinai Kauno centre. Tačiau dinamiškas ir intensyvėjantis miesto gyvenimas diktuoja atitinkamas permainas.
Jau kuris laikas šis klausimas tampa tikru galvos skausmu ir kitose teritorijose, ties verslo centrais bei naujai vystomais gyvenamojo būsto objektais.
Kiekvienas atvejis, kaip teigiama savivaldybės pranešime spaudai, turi savų motyvų bei objektyvių argumentų, kodėl būtina nedelsiant imtis priemonių situacijai suvaldyti.
Aleksotiškiai ne vienerius metus ragina spręsti savaitgaliais aplink nutįstančių automobilių spūsčių klausimą, kuomet į garsųjį Aleksoto turgų suplūsta tūkstančiai pirkėjų. Tuo metu savotišku verslo prospektu tampančioje Jonavos gatvėje situacija tampa kone kritinė būtent darbo dienomis.
Žaliakalnio gyventojai nerimastingai laukia kaimynystėje apsistosiančių naujakurių, vietoje senosios Kauno radijo gamyklos įrengus vadinamuosius loftus su formaliu dirbtuvių statusu.
Šimtus atskirų, gyventi pritaikytų bei komercinių patalpų ties Savanorių prospekto ir Žemaičių gatvės sankirta statantys nekilnojamojo turto vystytojai, savivaldybės atstovų nuomone, mėgina gudrauti, esą tai yra ne gyvenamosios paskirties būstai, todėl automobilių stovėjimo vietos jiems tarsi nebūtinos.
Akivaizdu, kad čia įsikursiantys naujieji šeimininkai bus priversti ieškoti vietų savo transporto priemonėms aplinkinėse gatvėse, taip sukeldami nepatogumų Žaliakalnio senbuviams.
Reaguojant į kauniečių prašymus bei nusiskundimus, antradienį vykusiame tarybos posėdyje buvo pritarta siūlymui plėsti apmokestintas teritorijas, įvedant rinkliavas naujose gatvėse ir visuose senamiesčio bei naujamiesčio kiemuose.
Nauja paplūdimio zona
Pagal priimtus siūlymus mėlynoji zona bus nustatyta dalyje Jonavos, Servitutų, Hipodromo, Pravieniškių, Skuodo, A.Šociko, Aušros, P.Višinskio, Vaisių, A.Mackevičiaus, Telšių, Žemaičių ir Astronomijos gatvių bei Vaistinės skersgatvyje.
Mėlynojoje zonoje taip pat atsidurs ir Svirbygalos, Yliškių, Lakūnų, Antanavos bei Skudučių gatvės, tačiau jos bus apmokestintos tik savaitgaliais nuo 8 iki 18 val., kuomet čia, turgaus dienomis, aleksotiškių kiemų prieigas ir vietos gatveles chaotiškai užstato atvykėliai iš viso Kauno regiono.
Taip pat parkavimo problemas siekiama spręsti likusioje Karaliaus Mindaugo prospekto dalyje (nuo „Akropolio“ iki Kaunakiemio gatvės) ir Savanorių pr. teritorijoje ties 292 ir 292B numeriais pažymėtais pastatais. Šios vietos priskirtos mažiausiu tarifu įkainotai žaliajai zonai.
Pokyčiai palies ir atokesnes miesto vietas, esančias netoli vandens telkinių. Dėl labai didelio stovėjimo vietų užimtumo vasaros sezono metu pagal „Parkavimas Kaune“ siūlymus 4 teritorijos bus priskirtos prie Paplūdimio zonų, kuriose rinkliava galiotų nuo gegužės 1 iki rugsėjo 15 dienos (1 val. – 0,5 Eur).
Tarp tokių pateks aikštelės greta Kauno marių paplūdimio (priešais R.Kalantos g. 21A) ir iki vasaros planuojamas naujai įrengti plotas parkavimui greta Lampėdžių kempingo (Raudondvario pl. 190). Analogiškos parkavimo zonos palies ir Gervių bei Dovinės gatves kitame Lampėdžio krante.
Beje, dalyje Dovinės gatvės numatyta apskritai riboti transporto priemonių stovėjimą, taip įvedant daugiau tvarkos, kad automobiliai nebūtų statomi ant žalios vejos, o jų nuolatiniai srautai dulkėmis bei triukšmu nedrumstų vasarotojų poilsio ties senuoju Lampėdžio pliažu.
Naujieji pokyčiai laukia ir vairuotojų, paliekančių savo transporto priemones „Žalgirio“ arenos stovėjimo aikštelėje. Praėjus pirmoms trims nemokamoms parkavimo valandoms stovėjimas kainuos 1 eurą už valandą.
Specialūs leidimai vietos gyventojams
Dėl didelio stovėjimo vietų užimtumo, siekiančio nuo 70 iki 100 procentų, imamasi ir daugiau priemonių. Kai kuriose miesto gatvėse bei atskirose teritorijose keičiamos esamos parkavimo zonos.
Šiuo metu mėlynojoje zonoje esančios I.Kanto, Druskininkų, Nemuno, D.Poškos, Puodžių, Smalininkų ir Šilutės gatvės bei senamiestis pateks į raudonąją zoną.
Joje atsidurs ir iki šiol žalia zona ženklinta aikštelė K.Donelaičio gatvėje, „Merkurijaus“ statybvietės užnugaryje.
Taipogi dalis aikštelių Kęstučio, Smalininkų gatvėse ir Vytauto prospekte vietoje ligšiolinės žalios zonos bus priskirtos mėlynajai.
Daugiabučių gyventojų, kurių kiemuose suformuoti žemės sklypai, naujoji rinkliava nepalies.
Senamiestyje ir naujamiestyje įsikūrę gyventojai specialiuosius leidimus automobiliams parkuoti gali įsigyti lengvatinėmis sąlygomis. Mėnesiui tai kainuotų vos kelis eurus – kone mažiau nei geros kavos puodelis kavinėje.
Visose rinkliavos zonose leidimas fiziniam asmeniui už pirmą automobilį kainuoja 35 eurus metams, o antrai transporto priemonei – dukart tiek.
Kiek didesni įkainiai juridiniams asmenims – atitinkamai 105 ir 210 eurų.
Daugiabučių gyventojų, kurių kiemuose suformuoti žemės sklypai, naujoji rinkliava nepalies.
Susipažinti su detaliais parkavimo zonų įkainiais galima internete: bit.ly/ParkavimasKaune.
Tikslas – darnus miestas
Kauno savivaldybės atstovai priminė, kad miestas yra įsipareigojęs ilgainiui centrinėje dalyje pastebimai sumažinti automobilių, varomų vidaus degimo varikliais, skaičių. Tai planuojama padaryti vadovaujantis Darnaus judumo planu iki 2030 metų.
„Norint įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, turime skatinti gyventojus rinktis alternatyvias transporto priemones. Pastaraisiais metais pastebimai atnaujinome viešojo transporto parką, nutiesėme naujus pėsčiųjų ir dviračių takus. Stengiamės, kad ypač šiltuoju metų laiku kauniečiams būtų sudarytos kuo palankesnės sąlygos naudotis ekologiškomis transporto priemonėmis. Darnaus judumo siekia ne tik Kaunas – tai yra daugelio Europos miestų prioritetas“, – teigė eismo organizavimą mieste koordinuojantis M.Matusevičius.
Opozicija pokyčius kritikuoja
Tokiam drastiškam mokesčių už automobilių parkavimą didinimui mieste nepritarė dar prieš antradienį vykusį Kauno miesto tarybos posėdį savąjį pranešimą spaudai išplatinusi Kauno tarybos opozicija.
Įgyvendinus šiuos pokyčius, pasak prieštaraujančiųjų, dalyje centrinės miesto dalies parkavimo kainos išaugs net 4 kartus.
Opozicinė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija savivaldybės taryboje pasigedo svarių argumentų dėl parkavimo mokesčių didinimo, paslaugų kokybės gerinimo ir alternatyvių sprendimų gerinant viešojo transporto prieinamumą.
„Manau, kad kauniečiai nusipelnė ne didesnio mokesčio už parkavimą, o geresnės susisiekimo kokybės. Šiuo tarybos sprendimu miesto valdantieji, siekdami subalansuoti savivaldybės finansinius srautus, perskirstys tik parkavimo problemas į kitas miesto vietas, nes vairuotojai ieškos vietų, kur nemokamas automobilių parkavimas arba jis pigesnis.
Prieš keletą metų Kauno miesto valdantieji jau padidino rinkliavos tarifus – šis sprendimas automobilių srautų nesumažino ir tai matosi iš labai didelio automobilių stovėjimo vietų užimtumo šiose teritorijose.
Padidinus parkavimo mokesčius miesto centre, parkavimo problemos atsirado Žaliakalnyje, Karaliaus Mindaugo prospekte. Absurdiškai atrodo savivaldybės skatinimas, kad žmonės iki Lampėdžių ir Pažaislio paplūdimių vyktų viešuoju transportu, kai žinome, kad darbo dienomis vakariniu metu, savaitgaliais, švenčių dienomis viešasis transportas šiais maršrutais kursuoja labai retai“, – pažymėjo TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje seniūnė Edita Gudišauskienė.
Opozicijos atstovai pasigenda alternatyvių siūlymų.
Jau pritarė ir TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje narys Vitas Lendraitis.
„Vien tik skubotas kainų pakėlimas už automobilių statymą mieste problemų neišspręs. Kauno valdžia turi ieškoti alternatyvų, kad sprendimai atitiktų 2019 m. patvirtinto darnaus judumo plano principus – miesto centrinėje dalyje įrengti daugiaaukštę automobilių saugyklą tiek prie Kęstučio ir Vytauto pr. sankryžos, tiek ir prie Kristaus Prisikėlimo bazilikos.
Atsiradus naujoms automobilių stovėjimo vietoms centrinėje miesto dalyje, proporcingai turi būti sumažintas esamų stovėjimo vietų skaičius ir vietoj jų turi atsirasti viešosios erdvės, dviračių ar pėsčiųjų takai. Reikia mažinti transporto srautus ir automobilių stovėjimo poreikį ne tik apmokestinimo priemonėmis, bet ir organizacinėmis“, – tikino V.Lendraitis.
Opozicijos atstovai pasigenda alternatyvių siūlymų, kuriais būtų sukuriama parkavimui skirta infrastruktūra ir mažinamas automobilių srautas miesto centre.
„Pastarasis pasiūlymas dėl automobilių parkavimo Kaune pakeitimo yra tiesiog beprecedentis tiek parkavimo kainų didinimu jau apmokamose gatvėse, tiek ir apmokamų gatvių bei teritorijų sąrašo išplėtimu.
Norint apsaugoti miesto centrą ir kitas jautrias vietas nuo per didelio automobilių srauto, pirmiausia reiktų sudaryti sąlygas miesto svečiams saugiai palikti automobilius toliau nuo centro, gal net ir daugiaaukštes parkavimo aikšteles pastatyti. O štai iš šių vietų turėtų būti užtikrinta galimybė miesto centrą greitai ir nebrangiai pasiekti tiek viešuoju transportu, tiek elektriniais paspirtukais ar dviračiais.
Tokios infrastruktūros sukūrimas turėtų būti svarbesnis ir duoti daugiau naudos miesto įvaizdžiui, negu tiesioginis parkavimo branginimas, koks šiuo metu yra pasirinktas. Ypač tai aktualu, kai kitais metais į Kauną, kaip Europos kultūros sostinę, gali atvykti gerokai daugiau svečių“, – teigė ir TS-LKD frakcijos Kauno miesto savivaldybės taryboje narys Jonas Koryzna.
TS-LKD frakcija dar 2019 metais teikė siūlymus, galinčius padėti užtikrinti darnų judumą mieste, miesto valdantiesiems, tačiau į juos neva nebuvo atsižvelgta.
