Pirmasis tiltas per Nerį greitkelyje pastatytas dar 1964 metais, antrasis – po 17 metų, o 2020 metais pradėtas statyti trečiasis, daugiau nei 300 metrų ilgio tiltas.
Techninio įgyvendinimo požiūriu, kaip tikina statybų darbus atlikę rangovai, tai buvo įdomus ir nemenkų iššūkių pareikalavęs projektas.
Pirma, tiltas yra saugomoje „Natura 2000“ teritorijoje, tad tam tikru momentu nebuvo galima atlikti tam tikrų darbų. Antra, pavasarį kyla potvyniai, tad reikėjo stebėti aplinką ir dienos, ir nakties metu, kad nepradėtų kilti vanduo.
Skirtingais etapais prie tilto statybų plušėjo skirtingas skaičius žmonių, tačiau daugiausia vienu metu jų dirbo apie 150.
Skaičiuojama, kad per magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožą nuo Biruliškių sankryžos iki „Via Baltica“, į kurią patenka ir A.Meškinio tiltai, eismo intensyvumas siekia iki 78 tūkst. automobilių per parą.
Statybos baigtos. Nuo ketvirtadienio bus leidžiama važiuoti naujuoju tiltu ir viaduku per Jonavos gatvę.
73 prastos būklės tiltai
„Išskirtinė proga. Tai galbūt pati intensyviausia Lietuvos eismo arterija. (Pravažiuojančių automobilių – aut. past.) skaičiai yra įspūdingi. Džiaugiuosi, kad kauniečiai, kai baigsime tvarkyti visą kompleksą, pagaliau galės važiuoti Kaune, o ne įvažinėti į automagistralę su visais kamščiais ir pasekmėmis. Turėsime atskirtus automobilių srautus, sumažės avarinių situacijų tikimybė.
Negalime tvarkyti visų tiltų vienu metu. Nusidriektų, tikriausiai, didžiausias automobilių kamštis ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Tad atidarę šį tiltą, deja, nuo spūsčių Lietuvos dar neišlaisvinsim, nes pradėsime tvarkyti A.Meškinio vidurinį tiltą, kai jį sutvarkysim, reiks dar vieną tvarkyti, bet visą kompleksą pabaigsim per kelerius metus. 2024 metais turėsime visiškai pertvarkytą eismą čia. A1 – mūsų prioritetinis kelias. Norisi, kad kelio danga būtų pavyzdinė“, – tilto atidarymo metu ketvirtadienį teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Anot jo, tiltai – vienas iš Susisiekimo ministerijos prioritetų ilgalaikėje veiklos strategijoje. Šiuo metu Lietuvoje – 73 prastos būklės tiltai, o per metus įmanoma sutvarkyti iki 7–10 tiltų.
Jis pabrėžė, kad Lietuvoje kelių būklė yra nepatenkinama. Net ir A1 magistralės ne visos atkarpos atitinka Susisiekimo ministerijos numatytų kriterijų.
Paklaustas, koks numatytas finansavimas kelių būklei gerinti, ministras įvardijo 540 mln. eurų biudžetą.
„Esame gavę finansavimą – virš 60 mln. eurų, karinio mobilumo jungtims. „Via Baltica“ – vienas iš tų didelių prioritetų, statyboms nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos gavome papildomą europinį finansavimą“, – įvardijo M.Skuodis.
Sutaupys ir nervų ląstelių
Skaičiuojama, kad įgyvendinus visą projektą, padidės eismo pralaidumas ir saugumas, o visuomenė sutaupys 8 mln. valandų, dabar prarandamų spūstyse šiame kelio ruože. O laikas – pats brangiausias resursas.
Kaip tikino Kauno vicemeras Andrius Palionis, sutaupys šis naujas tiltas ne tik milijonus valandų, bet ir kelis milijonus nervų ląstelių per metus.
„Tie patys rangovai darbuojasi ir su dar vienu svarbiu miestui projektu – Pietrytinio aplinkkelio statybų aikštelėje. Džiugu, kad tiltai – prioritetas. Kaunas, kaip žinia, šiemet atidarė mažąjį tiltą į Nemuno salą iš Karaliaus Mindaugo prospekto. Planuose – tiltas iš Nemuno salos į Aleksotą. Ir vadinamas Kėdainių tiltas, kuris sujungs Vilijampolę ir Marvelę ir taps Kauno miesto centro apvažiavimu“, – teigė A.Palionis, vildamasis, kad Susisiekimo ministerija nespaus stabdžio, o perkels koją ant greičio pedalo, kad kuo greičiau visas Islandijos plento projektas būtų pabaigtas.
Kaip atidarymo renginyje teigė Seimo narys Marius Matijošaitis, panašus eismo srautas, koks vyksta A.Meškinio tiltais, yra tik Varšuvoje ir Rygos aplinkkelyje. Pastaruoju metu jų apkrovimo normos buvo dukart viršijamos. Itin dažnas reiškinys, pasak parlamentaro, ir eismo įvykiai Islandijos plente.
Seimo narys Andrius Kupčinskas pastebėjo, kad gali tekti keisti ir pavadinimą – tai turėtų būti nebe A.Meškinio tiltas, o A.Meškinio tiltai. Alfonsas Meškinis – tai žymus infrastruktūros puoselėtojas, statytojas, kuris tiltus, anot Seimo nario Andriaus Kupčinsko, statęs nuo Bačkonių iki pat Dubysos.
„Tikiuosi, kad netrukus bus paskelbtas viešas pirkimas ir dėl vidurinio tilto, kuris bus pagrindinis, tranzitinis, rekonstrukcijos. Šis tiltas palengvins gyvenimą vilniečiams, ypač vasarą, judant link pajūrio. Tad būtent vilniečiai turėtų būti suinteresuoti to tranzitinio tilto kuo spartesniu nugriovimu. Jei reiks, kvieskite, turime patirties sprogdinant Panemunės tiltą ir jį atstatant, išplečiant iki 4 eismo juostų“, – teigė parlamentaras.
Laukia dar keli etapai
Kaip teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius, naujasis tiltas bus skirtas vietiniam susisiekimui – tiems, kurie vyksta nuo Vilniaus pusės į gyvenamąsias teritorijas, logistikos centrus, komercinius objektus, o konkursas vidurinio A.Meškinio tilto, tarnausiančio tranzitiniam transportui, sutvarkymui bus paskelbtas jau kitą savaitę. Pirkimo procedūros turėtų užtrukti iki pusmečio.
Įmonė, kuri laimės konkursą, darbus turėtų užbaigti iki 2024 metų I pusmečio. Naujasis tiltas tuomet atliks remontuojamo tilto funkciją.
Ar geopolitinė situacija, karas Ukrainoje gali padaryti įtakos darbų kainai?
„Sunku prognozuoti, kokia bus darbų kaina. Tai lems viešieji pirkimai. Bet kad ta kaina gali kisti, visi suprantame, žinome situaciją, kokia yra su armatūros, metalo kainomis“, – teigė R.Lipkevičius.
Baigus vidurinio tilto rekonstrukciją, bus skelbiamas konkursas dėl kraštinio tilto, kur eismas juda Vilniaus link, tvarkymo darbų.
Baigus tvarkyti abu senuosius A.Meškinio tiltus, būtų tvarkoma, ją išplečiant, visa greitkelio atkarpa nuo Biruliškių iki Jonavos gatvės.
Naujasis tiltas užtikrins vietinio transporto judėjimą, o kiti du tiltais bus skirti tranzitiniam eismui.
Kelias Vilnius–Kaunas, pasak R.Lipkevičiaus, bus sutvarkytas iki 2027 metų.
Tilto statybas atlikusios AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius atkreipė dėmesį, kad karas Ukrainoje dar kartą parodė, kokia svarbi transporto infrastruktūra yra ne tik ekonomikai, bet ir krašto saugumui.
„Noriu paprašyti Seimo narių, kad transporto infrastruktūrai būtų toks dėmesys, koks dabar yra krašto apsaugai, medicinai. Šiandien transporto infrastruktūra yra šiek tiek podukros vietoje“, – vylėsi A.Rusevičius, palinkėjęs džiaugtis naujuoju tiltu, nes tiltai statomi ne vienai dienai, o šimtmečiams.
Užbaigus tilto statybas, anot jo, buvo atlikti Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistų bandymai – statinis ir dinaminis: ant tilto buvo užvažiavę 10 apkrautų automobilių, matuojami įlinkiai, kokią tiltas turi laikomąją gebą, buvo pastatytos ir kliūtys, per kurias važiuodami automobiliai prašokdavo ir sukurdavo dinamines apkrovas.
Keičiasi eismo tvarka
Eismas tiltu organizuojamas Vilnius–Klaipėda kryptimi, vairuotojams nusukant į Lapes bei Panerių gatvę, taip pat vykstant į prekybos centrą „Mega“ ir Vytėnus.
-
Išskirtiniai vaizdai: virš Neries iš vieno kranto kito link „stumiamos“ naujojo tilto konstrukcijos
-
Juodžiausia diena „Kauno tiltų“ istorijoje: tilto per Nerį statybvietėje griuvo pastoliai – žuvo darbuotojas, dar 3 sužeisti
-
Įsimintiniausi 2021 metų įvykiai Kaune – apie ką buvo kalbėta garsiausiai ir dažniausiai
Patekimas ant naujojo tilto bus ta pačia lėtėjimo juosta, kaip ir nusukimas į Jonavos gatvę. Naujai atidarytu tiltu ir viaduku taip pat važiuos visi nuo Jonavos gatvės užkilsiantys eismo dalyviai.
Atkreipiamas visų vairuotojų dėmesys į keletą eismo organizavimo pokyčių. Nuo šiol buvusiu nuvažiavimu į „Megą“ ir į Vytėnus nebebus galima naudotis, todėl vairuotojų prašoma itin atidžiai stebėti kelio ženklus, dangos ženklinimą ir neskubėti, įvertinti eismo pasikeitimus.
Magistralės ruožas, kuriame vyksta eismas Klaipėdos link, liks tranzitinėms transporto priemonėms, vykstančioms Klaipėdos kryptimi.
Naujojo tilto statyba ir A.Meškinio tiltų sutvarkymas yra dalis įgyvendinamo Islandijos plento projekto (iš pradžių buvo sutvarkytas transporto mazgas prie „Megos“). Įgyvendinus visą Islandijos plento projektą bus atskirti skirtingo greičio režimo transporto srautai, nes tranzitinis transportas bus atskirtas nuo vietinio transporto.
Tiltas per Nerį – tai vienas iš Kauno šiaurinio aplinkkelio rekonstrukcijos etapų, kurio ilgis yra 1,18 km. Į šį etapą įeina atraminės sienutės statyba, naujo tilto per Neries upę statybą, naujo viaduko virš Jonavos gatvės statyba, taip pat naujo kelio statyba bei inžinerinių tinklų rekonstrukcija.
Projektas dar nėra visiškai baigtas, šiuo metu vykdomi atraminės sienos įrengimo darbai. Projektą pabaigti planuojama šių metų II ketvirtį.
Bendra darbų vertė yra 32,34 mln. eurų su PVM. Pasak Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktoriaus R.Lipkevičiaus, finansinė sąmata nebuvo viršyta, visi pagrindiniai darbai buvo atlikti pernai.
15min primena, kad šio tilto statybos pareikalavo ir žmogaus gyvybės.
Pernai sausio pabaigoje statybvietėje žuvo 1972 metais gimęs darbininkas – griuvus tilto konstrukcijos pastoliams, ant jo užkrito plokštė. Dar trys žmonės buvo sužeisti.
Tilto statybas vykdančios įmonės „Kauno tiltai“ generalinis direktorius tuomet patikino, kad tai – juodžiausia diena įmonės istorijoje.
