„Važiuojant nuo Kauno Panerių gatve link Lapių šalia driekiasi naujai įrengtas dviračių takas. Baigiantis Kauno miesto ribai ir prasidedant rajonui, projekto įgyvendinimas ima skirtis. Kauno zonos ribose – jokių priekaištų: sudėti borteliai, kad automobiliai netyčia neužkliūtų už šoninės tvoros. Saugu, gražu. O štai rajono zonoje nėra saugumą garantuojančių bortelių, šonuose – žvyras. Kiek man žinoma, jau kelios mašinos nubrozdino savo šonus, nes nėra kelio bortelių.
Tvorelės zona Kauno rajone apaugusi žole. Kodėl projektas bendras, o išpildymas Kauno rajono zonoje, palyginus su miesto zona, skiriasi?“, – klausimą iškėlė kaunietis Aleksas.
Kauno rajono savivaldybė paaiškino, kad Kauno rajono teritorijoje, Domeikavos ir Lapių seniūnijose, driekiasi valstybinės reikšmės kelias Nr. 232. Šalia jo Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) įrengė 6 kilometrų dviračių taką. Šio tako priežiūros darbus pagal nustatytą tvarką vykdo valstybinė įmonė „Kelių priežiūra“.
Lapių seniūnas Rimantas Stankus informavo, kad šiemet dviračių tako šalikelės jau buvo nušienautos, o šiuo metu vėl šienaujamos. Štai birželio 8 dieną vietoje taip pat darbavosi žoliapjovė.
„Šis projektas nėra bendras. Direkcija pirmiausia įrengė taką Kauno rajono teritorijoje ir tik vėliau Kauno miesto savivaldybė nutiesė atkarpą savo pusėje. Atkreipiame dėmesį, kad skunde pateikta informacija neatitinka tikrovės. Dviračių tako techniniai duomenys (atitvarai, borteliai, plotis ir kita) Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijoje iš esmės nesiskiria.
Kaip tvarkomos dviračių tako šalikelės Kauno miesto ir Kauno rajono teritorijose, galima įsitikinti pasižiūrėjus nuotraukas. Skundą atsiuntęs asmuo galimai nežino, kur baigiasi ir kur prasideda Kauno miesto ribos“, – spėjo Edmundas Mališauskas, Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas.
Kauno miesto savivaldybė informavo, kad Panerių dviračių tako rangovai – UAB „Kauno keliai“, darbus pradėjo 2019 metų birželio 1 dieną. Dviračių taką tiesti numatyta baigti iki šių metų liepos 1 dienos. Darbų kaina – 1 896 932 euro su PVM. Projektas finansuojamas iš LAKD lėšų.
Dviračių takas įrengtas prie Strazdo gatvės ir toliau – prie Panerių gatvės, iki Kauno miesto ribos. Tako ilgis – 4 km. Miesto riba baigiasi ties Salių upeliu, toje vietoje, kurioje įrengta pralaida, tiksliau – ties Širdažolių tako 16-uoju pastatu. Nuo jo – jau rajono teritorija.
Papildyta birželio 22 dieną. Savąjį komentarą Lietuvos automobilių kelių direkcija redakcijai atsiuntė tik birželio 22 dieną, prabėgus beveik dešimčiai dienų po straipsnio publikacijos.
„Jūsų minimu atveju Kelių direkcijos valdomo tako pradžia sutampa su Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių ribomis. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esantis takas yra valstybinės reikšmės kelio Nr. 232 Vilijampolė–Žeimiai–Šėta dalis, o Kauno miesto savivaldybės ribose esantis takas priklauso Kauno miesto savivaldybei. Šių takų projektai buvo rengiami ir įgyvendinami panašiu metu. Atitinkamai ir projektų sprendiniai buvo derinti.
Tačiau būtina atkreipti dėmesį į tai, kad Kauno miesto savivaldybės ir Kelių direkcijos valdomų sklypų plotis skyrėsi. Dėl šios priežasties pereinant iš užmiesčio į miesto teritoriją takas buvo priartintas prie važiuojamosios dalies, siekiant užtikrinti kuo sklandesnį perėjimą. Užmiesčio teritorijoje Kelių direkcijai priklausantis takas buvo projektuojamas kuo labiau atskirtas nuo kelio važiuojamosios dalies tam, kad užtikrinti labiausiai pažeidžiamų eismo dalyvių – pėsčiųjų ir dviratininkų saugumą, dėl tos pačios priežasties projekte tarp naujai įrengiamo tako ir kelio važiuojamosios dalies numatyta įrengti apsauginį atitvarą“, – rašoma Lietuvos automobilių kelių direkcijos atsakyme.
Toliau paaiškinama, kad toks projektavimo principas taikomas dėl to, kad užmiestyje leidžiamas didesnis transporto priemonių važiavimo greitis nei miesto teritorijoje. Miesto teritorijoje leistinas važiavimo greitis yra apribotas, o eismo dalyvių apsaugos nuo transporto priemonių užvažiavimo funkciją atlieka bordiūrai.
„Miesto ir užmiesčio teritorijoje takų dangos taip pat skiriasi. Miesto teritorijoje takai įrengiami iš trinkelių dangos. Kelių direkcijai priklausančiuose keliuose takai rengiami iš asfalto dangos, kuri yra daug lygesnė ir patogesnė pėstiesiems ir, ypač, dviratininkams“, – paaiškinama rašte.
