Paskutinio kilometro sprendimai iš tikrųjų yra pakankamai įdomūs. Atvykę į didelio miesto centrą tikriausiai greitai nerastumėte patogios vietos palikti automobilį. Taigi sustotumėte toliau, iš bagažinės išsitrauktumėte paspirtuką ir kelionę tęstumėte ant jo. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl į elektrinių mikromobilumo sprendimų gamybą įsitraukė tokie gamintojai kaip „Ford“, „Audi“, SEAT, „Toyota“ ir daug kitų.
Pati paskutinio kilometro transporto priemonės idėja nėra nauja – kai 1981 metais „Honda“ pristatė naują miesto automobilį „City“ kartu su juo siūlė įsigyti ir mažiausią savo motorolerį „Motocompo“, kuris tilpo bagažinėje.
„Motocompo“ buvo gaminamas kelerius metus ir dabar yra labai geidžiamas kolekcionierių. O štai po 10 metų pasirodęs „Mazda“ sprendimas serijinės gamybos pasiekti tiesiog negalėjo.
Dešimtojo dešimtmečio pradžia kompanijai „Mazda“ buvo ypač sėkminga. Naujas roadsteris MX-5 buvo beprotiškai populiarus ir pardavimais lenkė kur kas didesnių kompanijų kabrioletus. Be to, 1991 metais „Mazda“ 787B bolidas su rotoriniu varikliu laimėjo Le Mano 24 valandų lenktynes.
Tai pastūmėjo trečios kartos RX-7 pardavimus. Pats RX-7, beje, demonstravo technologinį „Mazda“ lygį – 1,3 litrų dviejų rotorių variklis turėjo du turbokompresorius, kurie dirbo skirtinguose variklio apsukų diapazonuose. Joks kitas gamintojas tokios unikalios variklio konfigūracijos tuomet net nebūtų išdrįsęs gaminti. O „Mazda“ gamino.
Ir linksminosi. 1991 metais „Mazda“ kompanijoje buvo paskelbtas unikalus konkursas – skirtingi kompanijos padaliniai varžėsi, kas sukurs įdomesnę judančią mašiną. Turint omenyje, kad „Mazda“ yra automobilių kompanija, darbuotojai stengėsi sukurti kažką kas bent iš tolo primintų automobilį.
Konkursą laimėjo mechaninių transmisijų bandymų ir tyrimų grupės komanda. Jų automobilis ne šiaip tilpo į lagaminą – jis ir buvo lagaminas. Inžinieriai tiesiog įsigijo didžiausią vietinėje parduotuvėje rastą Samsonite lagaminą ir nusprendė jį sukryžminti su kišeniniu motociklu.
Lagamine jie sumontavo paprastą rėmą, tris ratus, mikromotociklo vairą su integruotu akceleratoriumi ir, aišku, 33,6 kubinių centimetrų dviejų taktų variklį, išvystantį 1,7 AG. Šis automobilis lengvai išlaikė suaugusio žmogaus svorį, turėjo veikiančius stabdžius ir paprastą garsinį signalą.
„Mazda“ lagaminas-automobilis buvo labai lengvai išlankstomas – galiniai ratai buvo įstatomi į ašį, taip sukuriant plačią ir stabilią bazę, o priekinis vairuojamas ratas buvo nuleidžiamas per po juo atsiveriančią skylę. Tas rėmas neleisdavo lagaminui vėl užsidaryti kelionės metu. „Mazda“ automobilis-lagaminas kelionei buvo paruošiamas vos per minutę.
Savaime aišku, šis kartą primenantis automobilis nebuvo skirtas masiniam naudojimui. Policijos pareigūnai neapsidžiaugtų, jei tokiu lagaminu imtumėte važinėti gatvėmis. Jis buvo labai žemas ir nemanevringas, tačiau galėjo išvystyti 30 km/val. greitį.
Originalus „Mazda“ lagaminas-automobilis buvo netyčia sunaikintas netrukus po konkurso. Tiesa, „Mazda“ dar turi vieną prototipą, o ir šio automobilio replikų buvo pagaminta nemažai. Dabar galite įsigyti ir tikrą savaeigį lagaminą – tokį, kuris iš tikrųjų veš ir jus, ir jūsų daiktus kelionėje per oro uostą.
